2025 m. sausį antrą kartą tapęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad JAV dėl strateginių priežasčių būtina kontroliuoti Grenlandiją. Vienu metu jis netgi neatmetė galimybės panaudoti jėgą, taip sukeldamas NATO sąjungininkės Danijos nerimą ir griežtą Aljanso pasipriešinimą.
Antradienį Vašingtonas, Kopenhaga ir Nuukas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke pasirašė 10 puslapių susitarimą, kuriuo JAV suteikiama Danijai priklausančios autonominės Arkties teritorijos saugumo kontrolė.
Danijos ministrė pirmininkė ir Grenlandijos premjeras džiaugėsi, kad susitarimą pagaliau pavyko pasiekti.
Politikai sureagavo į D. Trumpo planus dėl baltarusiškų trąšų: tai – mūsų diplomatijos pralaimėjimas
„Pasiekus šį susitarimą, mūsų aiškiu vertinimu, Danijos Karalystės padėtis yra geresnė nei vakar. O rytoj – nauja diena, ir, kaip visi žino, gyvename neapibrėžtais laikais“, – po pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
„Tikiuosi, kad šis susitarimas Grenlandijai suteiks daugiau ramybės, nes tai buvo sunkus laikotarpis“, – pažymėjo ji.
Panašiai kalbėjo ir Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.
„Tai žingsnis tikrai gera kryptimi. Tačiau namuose turime atkurti pasitikėjimą, ir tai bus procesas, kurį turėsime pereiti“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Siekis sustabdyti Rusiją ir Kiniją
Pagal susitarimą, kuriuo dar kartą patvirtinamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei pripažįstama Grenlandijos teisė į apsisprendimą, Vašingtonas, be jau veikiančios Pitufiko bazės salos šiaurėje, įkurs karines bazes Narsarsuake pietuose ir Mestersvige rytuose.
Susitarimo dalyje, kuria siekiama neleisti JAV priešininkėms Kinijai ir Rusijai įsitvirtinti Grenlandijoje, užkertamas kelias į strateginius salos sektorius NATO ir Europos Sąjungai (ES) nepriklausančioms šalims.
„Šalys susitaria, kad valstybėms ar investuotojams iš valstybės, kuri nėra NATO narė, NATO partnerė ar ES valstybė narė, neleidžiama kontroliuoti, daryti reikšmingos įtakos ar gauti prieigos prie neviešos informacijos ypač jautriuose sektoriuose ar veiklos srityse Grenlandijos teritorijoje (įskaitant teritorinius vandenis), jei tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, nebent šalys sutartų, kad tokių valstybių ar investuotojų veikla tokios grėsmės nekelia“, – teigiama susitarime.
Jame taip pat numatyta, kad 57 tūkst. gyventojų turinti Grenlandija privalės ir toliau laikytis susitarimo net ir tuo atveju, jei taptų nepriklausoma nuo Danijos. Grenlandija taip pat turės likti NATO arba, jei reikės, įstoti į Aljansą.
Pagal 1951 m. gynybos susitarimą, kuris buvo atnaujintas 2004 m., Vašingtonas jau ir anksčiau galėjo didinti savo karinį buvimą saloje, jei apie tai iš anksto informuodavo Daniją ir Grenlandiją.