„Kai kuri informacija rodo, kad gali būti sutelkta 300 tūkst. papildomų karių. Bet kuriuo atveju mums toks scenarijus atrodo tikėtinas. Yra keli požymiai, kad Rusija tam rengiasi“, – per interviu televizijoms TF1 ir „France 2“ sakė E. Macronas.
Pasak Prancūzijos prezidento, Rusijos valdžia, prieš priimdama tokį sprendimą, laukė, kol baigsis Valstybės Dūmos rinkimai.
E. Macronas pabrėžė, kad grėsmė susijusi ne tik su Ukraina, su kuria Rusija kariauja nuo 2022 m. vasario, o iš tikrųjų dar nuo 2014 m., bet ir su visa Europa, pastarosiomis savaitėmis patiriančia daugiau priešiškų veiksmų.
Atvirą pokalbį su D. Trumpu turėjęs E. Macronas atskleidė daugiau detalių: figūravo dvi temos
„Šiandien turime labai aiškiai pasakyti: Rusija laiko Europą Ukrainos strateginiu užnugariu. Kadangi europiečiai padeda ukrainiečiams, o ukrainiečiai smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems jautriems objektams, siekdami priversti ją baigti karą, Maskva mano, kad taikiniu gali tapti ir Europa“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar Rusijos dronai galėtų pulti orlaivį arba oro uostą Prancūzijoje, E. Macronas atsakė: „Taip.“
Susiję straipsniai
Kartu jis atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad JAV žvalgyba perspėjo Paryžių apie Rusijos rengiamą dronų puolimą iš jūros prieš Pietų Prancūziją.
„Galime paneigti šią informaciją. CŽA neinformavo Prancūzijos tarnybų apie pasirengimą tokiam puolimui“, – sakė E. Macronas.
Jis pabrėžė, kad Prancūzijoje nebuvo tokių išpuolių kaip Leipcige, Vokietijoje, kai rugpjūčio pradžioje buvo aptikti sprogmenų prikrauti dronai ir, turima informacija, buvo skirti Ukrainos orlaiviams pulti.
„Puolimas Leipcige buvo itin rimtas. Jis nepavyko, tačiau jei būtų pavykęs, Vokietijoje būtų buvę žuvusiųjų. Taip, tai karas. Taškas. Tai priešiški veiksmai, per kuriuos gali žūti žmonės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Pasak E. Macrono, Rusija jau daugelį metų puola Europos šalis informacinėje ir kibernetinėje erdvėse ir dabar jos veiksmai tampa vis pavojingesni.
„Rusija imasi vis daugiau priešiškų, o kartais ir nusikalstamų veiksmų prieš Europos valstybes“, – sakė jis.
Apie padėtį mūšio lauke E. Macronas sakė, kad dabartiniu Rusijos puolimo tempu jai prireiktų dar pusantrų–dvejų metų visam Donbasui užimti, o tai pareikalautų milžiniškų nuostolių ir sukeltų dar daugiau kančių Ukrainai.
„Mūsų atsakomybė – padėti Ukrainai priešintis. Tai ir darome nuo pat pradžių“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.
Jis priminė, kad per neseniai vykusį susitikimą su Volodymyru Zelenskiu buvo pasirašyta sutartis dėl papildomų radiolokatorių tiekimo Ukrainai ir susitarta dėl perimančiųjų raketų tiekimo Ukrainos oro gynybai sustiprinti.
Anksčiau buvo pranešta, kad Danijos žvalgybos tarnyba mano, jog artimiausiais mėnesiais Rusija veikiausiai sustiprins hibridinį karą prieš Vakarų šalis ir NATO.
Prancūzija saugos svarbų Saudo Arabijos naftos terminalą
Prancūzija imsis saugoti vieną iš svarbių Saudo Arabijos naftos terminalą, pareiškė E. Macronas.
Po Jemeno husių smogikų išpuolių Prancūzija nusiųs karinių pajėgumų, kad padėtų apsaugoti svarbų Janbu uostą, kalbėdamas su televizijų TF1 ir „France 2“ korespondentais sakė E. Macronas.
„Nusiųsime karinių pajėgumų – karių, radarų ir gynybos sistemų – šiam objektui apsaugoti“, – sakė jis.
„Ne tam, kad įsitrauktume į kokį nors konfliktą, o tam, kad apsaugotume šį objektą“, – paaiškino Prancūzijos vadovas.
Janbu įsikūrę keletas didelių naftos saugojimo ir perdirbimo objektų, taip pat čia yra strategiškai svarbus Rytų–Vakarų naftotiekis.
Daugiau kaip 1,2 tūkst. km ilgio vamzdynas, kuriuo per parą galima transportuoti iki 7 mln. barelių naftos, anksčiau šį mėnesį po išpuolių saugumo sumetimais buvo uždarytas. Kaip pranešama, liepos pabaigoje į jį taip pat taikėsi su Iranu siejamos grupuotės, veikiančios iš Irako.
Naftotiekis tapo dar svarbesnis prasidėjus JAV ir Izraelio karui su Iranu, nes Rijadas juo naudojasi, kad nereiktų naftos krauti į tanklaivius ir gabenti per Hormuzo sąsiaurį, kurį šiuo metu kontroliuoja Teheranas.
Paaštrėjus konfliktui Jemene, Irano remiami husių smogikai ėmė intensyviau rengti išpuolius prieš naftos turtingą kaimyninę Saudo Arabiją.
Husiai jau daugiau kaip dešimtmetį kovoja su Saudo Arabijos remiama Jemeno vyriausybe. 2022 m. paliaubų metu konfliktas buvo iš esmės įšaldytas, tačiau perspektyvų, kad karas baigsis, tebėra nedaug. Saudo Arabija užsitęsusiame konflikte su husiais remia tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę.
Iki karo su Iranu Saudo Arabija išgaudavo apie 10 mln. barelių naftos per parą ir buvo antra pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje po JAV.