Jo vertinimu, atsižvelgiant į Baltijos šalių gyventojų skaičių, jų įtaka Vašingtone yra didesnė, nei būtų galima tikėtis. Jų interesams gerai atstovaujama, ypač JAV Kongrese.
P. Roughas paaiškino, kad demokratų ir respublikonų požiūriai į Europą skiriasi. JAV užsienio politikoje demokratai santykius su Europa daugiausia linkę formuoti per Briuselį ir Berlyną, o respublikonai tradiciškai daugiau dėmesio skiria Bukarešto devynetui – Latvijai, Lietuvai, Estijai, Bulgarijai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai.
Pasak eksperto, respublikonai vertina šių šalių supratimą apie Rusijos keliamas grėsmes, jų proamerikietišką poziciją, taip pat ekonominį dinamiškumą ir augimo potencialą. Kartu P. Roughas pripažino, kad dabartinė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tam tikra prasme yra išskirtinė.
V. Zelenskis – apie paliaubų tikimybę ir papildomų „Patriot“ tiekimą iš JAV: niekas nepasakė „ne“
Vašingtone į Baltijos šalis žvelgiama ir kaip į sąjungininkių paramos saugumo srityje reikalingas valstybes, ir kaip į šalis, kurios pačios prisideda prie kolektyvinio saugumo, pažymėjo P. Roughas. Apskritai JAV požiūris į Baltijos regioną yra teigiamas.
Ekspertas pabrėžė, kad Baltijos šalys turi ir toliau stiprinti transatlantinius ryšius. Jo nuomone, Europos strateginė autonomija, dėl kurios susilpnėtų ryšiai su JAV, nebūtų naudinga Baltijos šalių saugumui.
Susiję straipsniai
P. Roughas taip pat pažymėjo, kad visas Baltijos jūros regionas turi pakankamą ekonominį ir demografinį potencialą, kad bendromis jėgomis atgrasytų Rusiją. Vokietijai, kaip didžiausiai regiono ekonomikai, čia tenka itin svarbus vaidmuo, kaip ir bendram Rusijos keliamos grėsmės suvokimui.
Kartu, pasak eksperto, tokie atgrasymo pajėgumai yra glaudžiai susiję su JAV branduolinėmis garantijomis ir tolesne Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių reagavimo pajėgų plėtra.



