Atrodytų, kad tai neįmanoma – ES švelnina sankcijas Rusijai tuo metu, kai šalis agresorė intensyvina karą prieš Ukrainą.
Tačiau būtent tai ir įvyko – blokas nusprendė išbraukti du aukšto profilio Rusijos oligarchus – A. Usmanovą ir Michailą Fridmaną – iš „juodojo sąrašo“, rašo „Euronews“.
Dabar abu Rusijos oligarchai vėl gali laisvai atvykti į ES teritoriją ir naudotis savo asmeniniu turtu.
V. Zelenskis įspėjo, kad V. Putinas nesustos: Kremliuje net paskelbė vaizdą su užrašu „Kyjivo link“
„Euronews“ rašo, kad Briuselyje pareigūnai ir diplomatai dabar bando susidoroti su nemaloniomis šio skaudaus epizodo pasekmėmis ir sušvelninti nepatogų įspūdį, kurį jis paliko.
ES, išdidžiai demonstruojančiai, kad imsis bet kokių priemonių Ukrainai remti, plačiai nušviestas sankcijų panaikinimas dviem Rusijos milijardieriams tapo karčia piliule.
Susiję straipsniai
Bandydamos sušvelninti situaciją, valstybės narės susitarė pratęsti beveik 3 tūkst. asmenų apimančio sankcijų sąrašo galiojimą precedento neturinčiam 36 mėnesių laikotarpiui ir ateityje užkirsti kelią nepageidaujamiems veto.
Vis dėlto kartus poskonis išlieka.
„Tai buvo tragiška akimirka“, – sakė vienas diplomatas.
„Niekas dėl to nėra patenkintas“, – sakė kitas.
Airija, kuri tarpininkavo siekiant sudėtingo kompromiso, pavadino situaciją „sunkia“.
Daugelis pirštu rodo į vieną konkrečią šalį – Prancūziją.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzija šokiravo savo kolegas, kai netikėtai prisijungė prie Slovakijos ir paprašė išbraukti A. Usmanovą iš sankcijų sąrašo.
Prancūzijos ambasadorius šį sprendimą argumentavo „nacionalinio saugumo“ sumetimais, todėl kiti ambasadoriai liko suglumę.
Vėliau paaiškėjo, kad „nacionalinio saugumo“ klausimas buvo susijęs su bandymais išlaisvinti du Azerbaidžane sulaikytus Prancūzijos piliečius.
Ši informacija dar labiau padidino žiniasklaidos susidomėjimą istorija. Tačiau Prancūzija derybų metu taip ir nepaaiškino savo motyvų.
Kitą dieną po to, kai A. Usmanovas buvo išbrauktas iš sąrašo, Azerbaidžanas suteikė malonę ir paleido Martiną Ryaną, kuris buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už tariamą šnipinėjimą Prancūzijos vyriausybės naudai.
„Tai humanitarinis gestas, kurį Prancūzija vertina palankiai“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
Ši neįprasta įvykių seka priminė, kokią diplomatinę įtaką Briuselyje vis dar turi Prancūzija – antra pagal dydį ES valstybė narė, nepaisant šalį kamuojančio politinio nestabilumo ir augančio biudžeto deficito.
Kai kurie diplomatai mano, kad be Prancūzijos paramos Slovakijai niekada nebūtų pavykę išbraukti A. Usmanovo iš sankcijų sąrašo.
Tiesą sakant, ši šalis, ne kartą papiktinusi partneres netikėtais veto, jau buvo bandžiusi tai padaryti ir anksčiau, tačiau nesėkmingai.
Nors daugelis supranta Prancūzijos pastangas išlaisvinti jos sulaikytus piliečius, nerimaujama, kad Paryžius atvėrė Pandoros skrynią ir sukūrė pavojingą precedentą, kuris paskatins oligarchus „išsipirkti“ iš sankcijų.
„Visa ši istorija rodo, kad vienbalsiškumas kenkia visiems, įskaitant Prancūziją. Turime skubiai siekti kvalifikuotosios daugumos balsavimo taikymo sankcijoms“, – sakė trečias diplomatas.
„Vienbalsiškumas padarė juos pažeidžiamus šantažui“, – tęsė jis.
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vyresnioji tyrėja Maria Shagina teigia, kad oligarcho išbraukimo laikas yra „nesėkmingas“, ypač atsižvelgiant į Lindsey Grahamo sankcijų įstatymo priėmimą Vašingtone, kuris kol kas dar nėra pradėtas taikyti.
„JAV pagaliau juda griežtesnių sankcijų Rusijai link, o akivaizdus ES skilimas siunčia netinkamą signalą. Tai nereiškia, kad ES sankcijos pasiekė savo politines ribas, tačiau išryškėja dvi problemos“, – „Euronews“ sakė M. Shagina.
„Pirma, daugelis valstybių narių slėpė savo susirūpinimą už Vengrijos ir Slovakijos veto. Antra, pasiekti reikiamą vienbalsiškumą dėl „sunkių“ sankcijų taps politiškai jautriau, todėl užkulisinės derybos ir mainai taps dar dažnesni“, – tęsė ji.