Pirmasis per kelerius metus dvišalis abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko per Generalinės Asamblėjos debatus Rusijos delegacijos posėdžių salėje JT būstinėje.
Rusija tvirtino, kad susitikimą inicijavo Vokietija. Agentūra dpa pranešė, kad J. Wadephulo susitikimas su S. Lavrovu truko kiek daugiau nei 20 minučių.
J. Wadephulas interviu televizijai ARD nurodė manantis, kad „atėjo laikas“ kalbėtis su Rusija. Jis pabrėžė, kad dialogo nutraukimas po karo pradžios buvo „tinkama ir būtina“ reakcija į plataus masto Rusijos puolimą prieš Ukrainą.
Vaizdai iš įvykio vietos: JAV karinėje oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje nukrito karinis lėktuvas
„Dabar, mano nuomone, atėjo laikas, kai turime kalbėtis“, – paaiškino jis.
J. Wadephulas nurodė dvi tokio sprendimo priežastis.
Susiję straipsniai
„Rusija panaudojo ginkluotus dronus prie Leipcigo oro uosto. Visi tai matė. Laimei, nieko blogo nenutiko. Tačiau tai buvo teisės pažeidimas. Norėjau aiškiai parodyti Rusijai, kad esame pasirengę priešintis ir gintis“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat paaiškino, kad antra priežastis buvo kolegų iš pasaulio Pietų šalių prašymai.
Tačiau šis susitikimas sulaukė skirtingų reakcijų iš Vokietijos žiniasklaidos. Vieni palaikė J. Wadephulo sprendimą, o kiti teigė, kad S. Lavrovas pasityčiojo iš Vokietijos.
„FAZ“: rankos paspaudimas netinkamu metu
Leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ itin kritiškai įvertino šeštadienį Niujorke įvykusį susitikimą. „Rankos paspaudimas netinkamu metu“, – rašo leidinio apžvalgininkas Stephanasa Loewensteinas.
Jo nuomone, gali būti svarių priežasčių sėsti prie vieno stalo su Kremliaus režimo atstovais, tačiau J. Wadephulo ir S. Lavrovo susitikimo atveju tokių priežasčių esą nematyti.
„Priežastis, dėl kurios Vokietijos užsienio reikalų ministrai, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės, vengė tiesioginių susitikimų su Rusijos vadovybe nuo tada, kai Vladimiras Putinas pradėjo atvirą agresijos karą prieš Ukrainą, nebuvo užsispyrimas.
Priežastis buvo siekis išsklaidyti bet kokias abejones, kad Vokietija yra agresijos aukos pusėje ir nėra pasirengusi tartis su Maskva per jų galvas“, – pabrėžia S. Loewensteinas.
V. Putino režimas „turėjo būti izoliuotas, ir tai turėjo būti matoma“, o šiam tikslui pasiekti buvo naudojamos ES sankcijos. Jei atsirastų naujų aplinkybių, tokios politikos pakeitimą, žinoma, būtų galima svarstyti.
Tačiau, anot „FAZ“, naujų priežasčių neatsirado.
„Vienintelis naudos gavėjas yra S. Lavrovas. Jis gavo nuotraukas, kuriose spaudžia ranką Vokietijos diplomatijos vadovui, ir galimybę iš jo pasityčioti“, – rašoma straipsnyje.
„FAZ“ nuomone, J. Wadephulas pasirinko netinkamą momentą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos vyriausybė neseniai Rusiją įvardijo kaip atsakingą už bandymus surengti išpuolius Vokietijoje.
Leidinys taip pat svarsto, ar J. Wadephulo sprendimui galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatai rytinėse Vokietijos žemėse, kuriose stiprių rezultatų pasiekė partijos, pasisakančios už vadinamąją taikos politiką.
Tačiau komentatoriaus teigimu, „tokiais manevrais jų nenugalėsi“.
„Süddeutsche Zeitung“: susitikimas nebuvo klaida
„Jei kam nors reikėjo dar vieno įrodymo, kad Rusija nenori derėtis, jis jį gavo“, – rašo „Süddeutsche Zeitung“. Tačiau, nepaisant to, susitikimas nebuvo klaida, teigia leidinio apžvalgininkė Sina-Maria Schweikle.
„Po daugelio metų diplomatinės tylos Vokietijos vyriausybė nusprendė pralaužti ledus. Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas 20 minučių kalbėjosi su Sergejumi Lavrovu. Jis jam išsakė, ką Vokietija mano apie Rusijos agresijos karą ir grėsmę Europos šalims“, – rašo komentatorė.
„Pokalbis yra puiku, tačiau dar geriau būtų kalbėtis su žmogumi, kuris iš tiesų nori klausytis“, – primena S. Schweikle.
Apžvalgininkė pridūrė, kad Rusijos reakcija buvo tokia, kokios ir buvo galima tikėtis: S. Lavrovas pareiškė, kad pokalbis nieko naujo neatnešė ir „išjuokė Vokietiją, vaizduodamas ją kaip prašytoją“.
„Ar susitikimas buvo klaida? Ne“, – įvertino S. Schweikle. Jos nuomone, J. Wadephulas parodė, kad Maskva nenori derybų. Rusija savo ruožtu naudojasi ištiesta ranka tam, kad skaldytų Vakarus ir parodytų jų silpnąsias vietas.
„Kas tai ignoruoja, tarnauja ne taikai, o Maskvos propagandai“, – rašoma „Süddeutsche Zeitung“ komentaro pabaigoje.
„Die Zeit“: politinė kova dėl Ukrainos pasiekė naują lygį
Dienraščio „Die Zeit“ vertinimu, J. Wadephulas, susitikdamas su S. Lavrovu, prisiėmė didelę politinę riziką. Vis dėlto apžvalgininkas Jürgas Lau šį žingsnį vadina „išmintingu“.
„Neaišku, kas iš šios diplomatinės dvikovos išeis nugalėtoju. Tačiau vienas dalykas aiškus: politinė kova dėl Ukrainos pasiekė naują lygį. Šiuo drąsiu veiksmu J. Wadephulas radikaliai padidino Vokietijai tenkančius statymus“, – rašo leidinys.
J. Lau teigimu, Vokietija neturėtų jaudintis dėl S. Lavrovo pašaipų – Rusijos diplomatijos vadovas esą yra „tariamas milžinas“, turintis mažai įtakos ir nesantis V. Putino vidiniame rate.
Autorius vis dėlto mano, kad susitikimas buvo prasmingas, nes J. Wadephulas parodė, jog Vokietija nebijo kalbėtis. Ministras tiesiogiai perdavė Rusijai, kad Vokietija ginsis nuo karo eskalacijos, ir iškėlė grūdų eksporto klausimą, kuris itin svarbus pasaulio Pietų šalims.
Svarbiu postūmiu Vokietijos diplomatijai J. Lau įvardija „JAV patikimumo stoką“.
Jo teigimu, amerikiečių diplomatijos, kuriai vadovauja Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, „visiška nesėkmė“ yra iššūkis europiečiams. Autorius mano, kad abu Donaldo Trumpo pasiuntiniai per pusantrų metų nieko nepasiekė, o jų „nuolankumas“ tik paskatino V. Putiną tęsti karą.
J. Wadephulas parodė, kad europiečiai, o Europoje – Vokietija, turi aktyviai dalyvauti sprendžiant krizę ir remti Ukrainą. Iki šiol Vokietijos vyriausybė pagrįstai išlaikė pasirengimą deryboms, tačiau Rusijos pusė, anot autoriaus, nesudaro sąlygų joms vykti.
Straipsnyje teigiama, kad pirmiausia turi būti pasiektos paliaubos, o tik tada galima kalbėti apie Ukrainą – ir tik kartu su pačia Ukraina.
„Šeštadienio susitikimas iš dalies pavertė šią poziciją istorija. Mes galime kalbėtis; kontaktas užmegztas visų akivaizdoje“, – rašo J. Lau, pabrėždamas, kad Vokietija nesiderės dėl ukrainiečių ar savo Europos kaimynų galvų.
Jo teigimu, tolesnės derybos turėtų vykti Europos lygmeniu.
„Die Welt“: gerai, kad J. Wadephulas pabandė pradėti dialogą su Rusija
„Su šia Rusija derėtis neįmanoma. Nepaisant to, gerai, kad J, Wadephulas pabandė tai padaryti“, – rašo leidinys „Die Welt“.
„Nėra jokių požymių, kad V. Putinas norėtų užbaigti savo karą“, – rašo leidinio apžvalgininkė Caroline Turzer.
Autorės teigimu, J. Wadephulo sprendimas susitikti su S. Lavrovu vis dėlto buvo „teisingas ir svarbus“. Pats Vokietijos ninistras, aiškindamas susitikimą, sakė: „Su draugais derėtis nereikia, tačiau su priešininkais reikia.“
Pasak „Die Welt“, J. Wadephulas parodė, kad ne europiečiai ir ne Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nenori kalbėtis.
„Būtent Maskva torpeduoja kiekvieną bandymą užbaigti žiaurų karą ir atsisako savo tikslų, prieštaraujančių tarptautinei teisei, bei visą parą trunkančio Ukrainos bombardavimo“, – rašo komentatorė.
Straipsnio pabaigoje teigiama, kad S. Lavrovo „įžūli reakcija“ parodė, jog Maskva puikiai suprato, kas vyksta.