„Tai bus ilgalaikiai, fantastiški santykiai“, – sakė D. Trumpas, kurio teritorinės pretenzijos į Grenlandiją nuo jo sugrįžimo į valdžią sukėlė nemažo nerimo Europos sąjungininkų gretose. Ar ateina ramybės ir stabilumo laikotarpis šiuo klausimu? Žinių radijas domėjosi laidoje „Gyvenu Europoje“.
„Visapusiškos ramybės būti negali niekada, ypatingai dabartinių geopolitinių įvykių kontekste. Bet, aišku, lūkestis yra, kad pavyko šį klausimą nuo šių metų pradžios, ypač, Davoso susitikimo, perkelti į techninį lygį, o dabar – galbūt apskritai išstumti iš politinės darbotvarkės. Bet, aišku, politiniai vėjai Vašingtone yra nenuspėjami“, – neskuba per daug dėl to džiaugtis Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, nors ir priduria, kad tikimybė, jog temperatūra Grenlandijos klausimu vėl smarkiai įkaistų – gerokai mažesnė nei anksčiau.
Tiek L. Kojala, tiek europarlamentaras Dainius Žalimas kelia klausimą, ar išvis reikėjo viso to D. Trumpo užkurto šou dėl šių žemių Arktyje – negi nebuvo galima pasiekti panašaus susitarimo ir be viso to įtampos kėlimo sąjungininkams.
D. Trumpas paskelbė žinią dėl Grenlandijos: po ilgų ginčų pasiektas susitarimas
„Aišku, geras klausimas, bet čia vėl, daugiau D. Trumpo asmenybės problema – kam reikėjo viso šito, nes tokį susitarimą, koks pasirašytas, galima buvo pasirašyti be visų šitų emocijų ir pretenzijų, ypač, teritorinių. Bet [susitarimu] vienareikšmiškai pripažįstamas Danijos suverenitetas, Grenlandijos dalyvavimas.
Ir galima pasakyti, kad tai yra tiesiog tolesnė plėtra to, kas jau buvo. Nes buvo ne vienas toks susitarimas, iš kurių pagrindinis – 1951 metų Grenlandijos gynybos susitarimas – o toliau vyko jo plėtra. Tai čia dar vienas toks plėtros etapas, atsižvelgiant į naujus iššūkius Arktyje ir pagrįstą susirūpinimą dėl trečiųjų valstybių veiklos“, – atkreipė dėmesį D. Žalimas.
Nepaisant viso gaubusio triukšmo ir to, kiek buvo užkilusi temperatūra, politologo L. Kojalos teigimu – pasiektas išties geras susitarimas, atliepiantis daug saugumo dilemų.
„Įskaitant, pavyzdžiui, Kinijos interesą didinti investicijas į Grenlandiją dar prieš keliolika metų, kuris, galiausiai, buvo atlieptas suradus kitą būdą – Danijos Vyriausybei Kopenhagoje suradus lėšų, kurios kompensavo potencialiai prarastus ekonominės naudos šaltinius, atmetus investiciją iš Kinijos, suprantant, kad tai turi tiesiogines nacionalinio saugumo grėsmes.
Susiję straipsniai
Ir tai, kad Grenlandija įsipareigoja likti NATO, jeigu kada nors nuspręstų savo santykyje su Kopenhaga pajudėti nepriklausomybės link. Taip pat, aišku, didesnis amerikiečių karių buvimas yra didesnis NATO buvimas labai svarbioje geografijoje ir, apskritai, Arkties regione. Tai daug pliusų“, – konstatavo L. Kojala.
Bet kokia šio susitarimo kaina? Ji, politologo teigimu – prarastas pasitikėjimas.
„2023 metais 54 proc. danų sakė, kad JAV yra sąjungininkės (...). Šiais metais šitas skaičius yra 7 procentai. Tai kaina viso to buvo pasitikėjimas (...). Pasitikėjimo randai liks ir jie nebus taip lengvai užglaistomi nauju susitarimu“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Dabar D. Trumpo akiratyje, panašu – Prancūzijai priklausančios Sen Pjero ir Mikelono salos. Jis dalinosi žemėlapiu, kuriose jos nuspalvintos amerikietiškomis spalvomis. Ar tai matyti kaip rimtą signalą, kad prancūzų laukia panašūs nesutarimai su amerikiečiais, kaip ką tik juos turėjo danai su grenlandais? Tiek L. Kojala, tiek D. Žalimas tuo abejoja.