Liberalių pažiūrų Europos Parlamento narys Siegfriedas Muresanas nesulaukė parlamentarų paramos – jo vyriausybei patvirtinti reikėjo 233 balsų, tačiau jis gavo tik 182, rodo oficialūs rezultatai.
Tai priartina pirmalaikių rinkimų perspektyvą, tačiau proeuropietiškas prezidentas Nicusoras Danas perspėjo, kad jie neišspręstų šią Rytų Europos šalį ištikusios krizės.
Gegužės mėnesį žlugo proeuropietiška koalicinė vyriausybė, kai valdantieji socialdemokratai kartu su opoziciniais kraštutiniais dešiniaisiais nuvertė liberalų ministrą pirmininką Ilie Bolojaną.
Susiję straipsniai
Nuo tada prezidentas N. Danas į ministro pirmininko postą pasiūlė tris kandidatus, tačiau nė vienam iš jų nepavyko suformuoti vyriausybės; paskutinis iš jų buvo S. Muresanas.
„Reformų darbotvarkė“
45-erių S. Muresanas žadėjo proeuropietišką ministrų kabinetą su „ambicinga reformų darbotvarke“.
Trečiadienį prasidėjus parlamento plenariniam posėdžiui, S. Muresanas sakė, kad renkamasi tarp „į priekį judančios ir vietoje sustojusios Rumunijos“, tarp „reformų ir status quo išsaugojimo“.
Tačiau analitikai teigė, kad S. Muresano galimybės buvo menkos, nes didžiausia centro kairioji Socialdemokratų partija (PSD) atsisakė jį paremti ir pati pareikalavo premjero posto.
Pagrindinė kraštutinių dešiniųjų partija – Rumunų susivienijimo aljansas (AUR) – taip pat pareiškė nebalsuosianti už S. Muresaną.
„Nepaisydami visų grasinimų, mes nebalsuosime už šią marionetinę vyriausybę“, – trečiadienį prieš balsavimą parlamente pareiškė AUR lyderis George’as Simionas.
Šiuo metu antra pagal dydį šalies partija AUR pirmauja dviejose neseniai atliktose rinkėjų apklausose: vienoje jos palaikymas siekia beveik 40 proc., o kitoje – 36 proc.
Dabartinė krizė kilo po to, kai PSD, kuri parlamente turi 129 vietas, pasitraukė iš valdančiosios koalicijos dėl I. Bolojano įgyvendintų taupymo priemonių ir susivienijo su kraštutiniais dešiniaisiais, kad jį nuverstų.
Prezidentas N. Danas apkaltino politines partijas, kad jos „labiau rūpinasi rinkimų klausimais, o nacionaliniais interesais – kur kas mažiau“.
Kylantys kraštutiniai dešinieji
Kraštutiniai dešinieji, kurie sudaro maždaug trečdalį parlamento, pagrasino pradėti N. Dano apkaltos procedūrą, jei jis nesušauks pirmalaikių rinkimų susidarius sąlygoms.
Europos Sąjungos ir NATO narė Rumunija, kuri ribojasi su Ukraina, nėra surengusi pirmalaikių rinkimų nuo komunizmo žlugimo 1989 m.
Politikos analitikas Cristianas Pirvulescu naujienų agentūrai AFP sakė manantis, kad N. Danas galiausiai pasirinks kitą kandidatą į premjero postą, galbūt technokratą, ir tik vėliau imsis pirmalaikių rinkimų, kurie, kaip jis prognozavo, lemtų dar vieną susiskaldžiusį parlamentą, tačiau su sustiprėjusiais kraštutiniais dešiniaisiais.
„Pirmalaikiai rinkimai reiškia, kad nuo jų paskelbimo iki naujos vyriausybės suformavimo praeitų keturi mėnesiai“, – AFP sakė C. Pirvulescu.
„Dėl politinio nestabilumo Rumunija atsidūrė labai sudėtingoje ekonominėje padėtyje. Keturi mėnesiai jau yra labai ilgas laikas“, – kalbėjo jis.
19 mln. gyventojų turinti šalis jau kelis mėnesius fiksuoja didžiausią biudžeto deficitą ir infliaciją ES.
Rugpjūtį kredito reitingų agentūros teigė, kad Rumunijos perspektyva išlieka neigiama, nes politinė krizė kelia riziką, jog deficitą mažinančios reformos praras pagreitį.
Rumunija susiduria su padidėjusiu politiniu neapibrėžtumu nuo 2024 m. gruodžio, kai prezidento rinkimai buvo anuliuoti dėl įtarimų, kad kraštutinių dešiniųjų kandidato Calino Georgescu naudai į juos kišosi Rusija.
N. Danas 2025 m. gegužę laimėjo pakartotinius prezidento rinkimus, įveikęs AUR lyderį G. Simioną.