Pažymima, kad tai vyksta artėjant galimai ES plėtrai ir naujų narių, tokių kaip Juodkalnija ir Albanija, priėmimui.
Kitą savaitę Ursula von der Leyen pristatys planą iš esmės reformuoti ES vidaus veikimo principus – tai būtų didžiausia tokia reforma per kelis dešimtmečius.
Planui nereikėtų keisti Lisabonos sutarties – juo siekiama parengti ES plėtrai iki daugiau kaip 30 valstybių narių.
Šiaurės Korėjos pagalba Rusijai: V. Zelenskis pasidalijo naujausiais skaičiais
Du vidaus dokumentų projektai dėl ilgai atidėliojamos plėtros strategijos siūlo pasinaudoti vadinamosiomis „passerelle“ išlygomis.
Tai reikštų, kad kai kuriuose stojimo proceso etapuose sprendimams dėl šalių kandidačių nebereikėtų visų 27 ES valstybių narių vieningo pritarimo.
Susiję straipsniai
Viename iš dokumentų, kuris taps Europos Komisijos pirmininkės plano pagrindu, teigiama, kad ES turėtų mažiau priklausyti nuo būtinybės pasiekti visišką konsensusą.
„Konsensusas stiprina bendrą atsakomybę ir demokratinį teisėtumą. Tačiau jis taip pat gali uždelsti arba visiškai užblokuoti savalaikius sprendimus tose srityse, kuriose Sąjungai reikia veikti skubiai“, – teigiama dokumente.
Ši priemonė, kuri pati taip pat pareikalautų vieningo visų ES šalių pritarimo, galėtų gerokai paspartinti tokių šalių kaip Ukraina, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija stojimo procesą.
Šiuo metu jų stojimo procesą stabdo nedaugelio valstybių narių veiksmai.
Tikėtina, kad iniciatyva susidurs su dabartinių ES narių pasipriešinimu, nes jos baiminasi prarasti veto teisę. Tačiau projekte numatytas „avarinis stabdys“: vyriausybė galėtų juo pasinaudoti, jei manytų, kad kyla grėsmė jos „gyvybiniams nacionaliniams interesams“.
Europos Komisija siūlo kvalifikuotos balsų daugumos procedūrą, kuriai reikia 15 valstybių palaikymo, atstovaujančio dviem trečdaliams Sąjungos gyventojų, taikyti platesniam klausimų ratui, įskaitant sankcijas, žmogaus teises, gynybą ir saugumą bei kovą su mokesčių vengimu.
„Plečiantis ES, rizika, kad sprendimai bus atidėliojami arba blokuojami, neišvengiamai didės“, – teigiama vidaus dokumente.
Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija ketina „pateikti veiksmų programą dėl pereinamųjų nuostatų taikymo“.
„Passerelle“ išlygos – tai ES sutartyse numatyti mechanizmai, leidžiantys konkrečiose politikos srityse pakeisti balsavimo taisykles: pereiti nuo vienbalsiškumo principo prie kvalifikuotos balsų daugumos.
Tikėtinas pasipriešinimas
Pažymima, kad nėra jokių požymių, jog ES ketintų atsisakyti vienbalsiškumo reikalavimo pradiniuose ir galutiniuose šalies kandidatės stojimo proceso etapuose. Vis dėlto radikali ES sprendimų priėmimo mechanizmo reforma neišvengiamai susidurs su kliūtimis.
Kitas prieštaringas pasiūlymas – po ES plėtros teisę skirti Europos Komisijos narį turėtų tik du trečdaliai valstybių narių.
Dabartinėje 27 valstybių ES tai reikštų, kad devynios šalys turėtų atsisakyti galimybės deleguoti savo atstovą į Briuselį.
Tikimasi, kad tai sukels mažųjų valstybių nepasitenkinimą. Jos tradiciškai teigia, kad, plečiantis Sąjungai, jų įtaka Briuselyje mažėja.
Remiantis dokumentais, naujosios narės galėtų gauti „bandomąjį“ statusą, trunkantį dešimt ar daugiau metų. Tuo laikotarpiu joms būtų taikoma griežta Briuselio priežiūra.
Tarp galimų poveikio priemonių būtų balsavimo teisių ES Taryboje sustabdymas ir finansinės sankcijos pagal naujus „finansinius“ bei „institucinius“ apsaugos mechanizmus.
„Naujosios narės turės pasirašyti teisiškai privalomą „laikiną įsipareigojimą“ neblokuoti sprendimų, dėl kurių susitarė kitos ES valstybės.
Taip pat išliks standartinės laikinos apsaugos priemonės, susijusios su dalyvavimu pagrindinėse ES politikos srityse – nuo teisingumo ir vidaus reikalų iki žemės ūkio“, – teigia „The Rapporteur“.
Naujosios šalys taip pat gautų terminuotą „finansinės apsaugos mechanizmą“, leidžiantį EK taikyti sankcijas naujoms narėms, jei jos nukryptų nuo demokratijos ir teisinės valstybės standartų.
Be to, prieš įstodamos į ES, naujosios narės turėtų prisijungti prie Europos prokuratūros (EPPO), kuri tiria sukčiavimo atvejus, susijusius su ES lėšomis.