Rusija planavo žmogžudystes Vilniuje ir JAV: ketino nudurti arba sudeginti Atskleidė galimus taikinius (3)

2026 m. spalio 1 d. 11:38
Lrytas.lt
Rusijos žvalgybos tinklas šią vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) planavo nužudyti į užsienį pasitraukusius opozicijos veikėjus Garį Kasparovą ir Ilją Ponomariovą, antradienį pranešė Ispanijos laikraštis „El Mundo“, remdamasis politikų aplinkos šaltiniais.
Daugiau nuotraukų (3)
Žudymus esą rengė Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas, kurį rugsėjo viduryje atskleidė JAV valdžios institucijos.
Tarp kitų galimų šio tinklo taikinių „El Mundo“ įvardijo Vladimirą Kara-Murzą ir baškirų aktyvistą Ruslaną Gabasovą.
Plano esmė buvo „likviduoti vieną ar du disidentus ir kartu pasiųsti griežtą signalą kitiems“. Atskirai minimas planas Vilniuje: trečioji auka turėjo būti nudurta arba apipilta benzinu ir sudeginta.

K. Kallas užsiminė, ką žvalgybos duomenys rodo apie Rusijos planus: „Turime išlikti būdrūs“

Kaip galimas taikinys Lietuvoje įvardijamas „Laisvosios Rusijos forumo“ bendraįkūrėjas Ivanas Tiutrinas, tačiau, pasak „El Mundo“, iš bylos medžiagos nėra visiškai aišku, ar būtent jis buvo disidentas, kurį planuota nužudyti Vilniuje.
JAV Teisingumo departamentas anksčiau pranešė, kad Rusijos agentai mėgino nužudyti taikinį Lietuvoje, įvardytą tik kaip „Auka-2“.
​Vilniuje gyvenantis I. Tiutrinas AFP sakė nežinantis, ar jis yra „Auka-2“. Tačiau jis sakė, kad po JAV pranešimo Lietuva jį perspėjo, jog jam „būtina skubiai palikti namus ir atsikratyti automobilio“.
Dalį 2024 metų I. Tiutrinas buvo saugomas. Tai sutapo su laikotarpiu, kai, remiantis JAV tyrimo duomenimis, pradėjo veikti Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas. Pastaraisiais mėnesiais policija aptiko požymių, kad disidentas vėl tapo taikiniu.
Tarp galimų taikinių Lietuvoje taip pat minimas Ruslanas Gabasovas, pasisakantis už Baškirijos nepriklausomybę.
2025 metais jis savo automobilyje aptiko sekimo įrenginį, o 2026 metų pavasarį Lietuvos valdžios institucijos pranešė užkirtusios kelią pasikėsinimui į jį.
Stebėjo objektus
Pasak „El Mundo“, labiausiai pažengęs buvo I. Ponomariovo nužudymo planas.
Brukline gyvenantis venesuelietis, savo tautiečio ir vieno iš tinklo dalyvių Angelo Eduardo Castro pavedimu, nufotografavo du objektus Vašingtone, susijusius su asmeniu, kurį JAV prokuratūra vadina „Auka Nr. 1“. Už šio žmogaus nužudymą esą buvo siūloma 40 tūkst. dolerių.
„El Mundo“ duomenimis, venesuelietis padarė ir išsiuntė keletą nuotraukų bei vaizdo įrašų, tačiau pareiškė sutinkantis fotografuoti, bet „to kito“ nedarysiantis. JAV Teisingumo departamento bylos medžiagoje teigiama, kad tuomet jo buvo paprašyta surasti ką nors kitą žmogžudystei įvykdyti.
Ilja Ponomariovas.<br>Wikimedia Commons nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
Ilja Ponomariovas.
Wikimedia Commons nuotr.
I. Ponomariovas atsisakė patvirtinti ar paneigti, ar buvo įspėtas apie planuojamą pasikėsinimą, tačiau leidiniui „The Moscow Times“ sakė, kad šie kaltinimai rodo „naują Rusijos eskalacijos lygį“.
„Anksčiau Amerika buvo laikoma saugia, ypač palyginti su ES, Turkija ir Ukraina. Dabar Kremlius griauna ir šią sistemą, kuri buvo susiformavusi nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė jis.
Kiekvienam nužudymo planavimo etapui buvo naudojami kodiniai žodžiai: frazė „išmatuoti sklypą ir atlikti matavimus“ reiškė išankstinį objekto stebėjimą, o „statybos“ – patį nužudymą, teigiama publikacijoje.
G. Kasparovą perspėjo Vakarų tarnybos
G. Kasparovas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV ir Lietuvos saugumo tarnybos jį bei jo sąjungininką perspėjo apie grėsmę jų gyvybėms ir paragino imtis atsargumo priemonių.
„Žinia, kad aš ir mano ilgametis bendražygis, vienas iš „Laisvosios Rusijos forumo“ įkūrėjų Ivanas Tiutrinas, esame įtraukti į galimų nužudymo taikinių sąrašą, manęs nenustebino, tačiau vis tiek sukrėtė“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime sakė G. Kasparovas.
„Lietuvos ir JAV saugumo tarnybos informavo mus, kad mūsų gyvybėms gresia pavojus ir kad turėtume imtis atsargumo priemonių. Aš taip ir padariau, ir ateityje taip pat jų laikysiuosi“, – tęsė jis.
„Nei Ivanui, nei man nebuvo aiškiai pasakyta, kad mes esame tie asmenys, kurių pavardės slepiamos kaltinamajame akte dėl asmenų, kaltinamų rengus nužudymo planą“, – toliau kalbėjo G. Kasparovas.
G. Kasparovas.<br>J. Elinsko (ELTA) nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
G. Kasparovas.
J. Elinsko (ELTA) nuotr.
2016 m. G. Kasparovas ir I. Tiutrinas įkūrė „Laisvosios Rusijos forumą“, kuris remia Ukrainos kariuomenę ir organizuoja antikarines konferencijas.
2023 m. Rusija forumą paskelbė „nepageidaujama organizacija“, o 2025 m. įtraukė į „teroristinių“ organizacijų sąrašą.
Lrytas primena, kad JAV Teisingumo departamentas rugsėjo 15 dieną pateikė kaltinimus penkiems tariamiems Rusijos tinklo dalyviams.
Tyrėjų teigimu, jie veikė Rusijos specialiųjų tarnybų interesais ir rengė diversijas bei žmogžudystes JAV ir Europoje.
Tarp jų – buvęs GRU pareigūnas Jurijus Chramejevas, kuris tvirtina jaunystėje dirbęs su Vladimiru Putinu bei gavęs iš jo apdovanojimų, ir jo sūnus Kirilas, dirbantis Rusijos Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB).
Kiti kaltinamieji – Rusijoje gyvenantys kubiečiai Omijis Romanosas Durrutis ir Jaidelis Delgado Suarezas bei venesuelietis Angelas Eduardo Castro.
Tarp kaltinimų – dviejų opozicijos veikėjų sekimas, žmonių verbavimas ir tikslinių žmogžudysčių planavimas.
O. Durrutis dar prieš JAV Teisingumo departamento pareiškimą buvo minimas tyrimuose dėl ne vėliau kaip 2024 metais prasidėjusios padegimų serijos Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje.
JAV institucijų atskleistas įtariamas planas, regis, rodo tiek didėjantį Rusijos dėmesį disidentams, tiek jos operacijų Vakaruose masto augimą. Nors Rusijos saugumo tarnybos ne kartą taikėsi į Kremliaus oponentus visoje Europoje, JAV dešimtmečius buvo laikomos nepasiekiama teritorija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.