A. Kulbergo vadovaujama keturių partijų koalicija darbą pradėjo gegužės pabaigoje, kai po dronų incidento žlugo ankstesnė vyriausybė. Krizę sukėlė du ukrainietiški dronai, iš Rusijos kirtę sieną ir nukritę Latvijoje. Ukrainos duomenimis, jie skrido smogti taikiniams Rusijoje, tačiau buvo nukreipti Rusijos oro gynybos.
Vis dėlto nėra aišku, ar po rinkimų koalicija išliks tokia pati: politologų ir ekspertų vertinimu, tikėtinas fragmentuotas parlamentas ir sudėtingas vyriausybės formavimo procesas.
Manoma, kad į parlamentą pateks maždaug pusė iš 14 politinių jėgų. Tačiau nė viena partija, atrodo, neturi realių galimybių turėti vienvaldę daugumą. Rinkimų apylinkės užsidarys 20 val.
D. Peskovas vėl užsipuolė Lietuvą ir Lenkiją: sugrįžo prie Kremliaus mėgstamos temos
Per rinkimų kampaniją daug dėmesio buvo skiriama Rusijos karui prieš Ukrainą ir jo poveikiui nacionaliniam saugumui, taip pat socialinėms problemoms. Latvijoje nuo pavasario ne kartą nerimą sukėlė dronų incidentai – dėl karo Ukrainoje į Latvijos oro erdvę įskridę ir čia nukritę bepiločiai. Dviem atvejais dronus virš Latvijos numušė NATO naikintuvai.
Baimindamasi grėsmių iš oro, Latvija paprašė NATO sąjungininkių pagalbos, kad rinkimai vyktų saugiai. Prieš rinkimus Vokietijos kariuomenė į Baltijos šalį perkėlė keturis „Eurofighter“ naikintuvus oro erdvei apsaugoti.
Susiję straipsniai
Šalis daug investuoja į saugumą ir gynybą, tačiau kitoms sritims trūksta lėšų. Sveikatos apsaugos sistema susiduria su sunkumais, problema išlieka emigracija ir visuomenės senėjimas, daug žmonių skundžiasi dėl aukštų kainų ir mažų atlyginimų.