M. Dodiko pareiškimas apie pergalę buvo vienas pirmųjų skelbiant daugybės per visuotinius rinkimus renkamų postų rezultatus pagal sudėtingą sistemą, nuo 1995 m. taikos susitarimo išlaikančią susiskaldžiusią Balkanų šalį vieningą.
Svarbiausia kova vyko dėl trišalio prezidiumo, atstovaujančio Bosnijos musulmonams, arba bosniakams, serbams ir kroatams. M. Dodiko serbų nacionalistai siekė didesnės autonomijos ir per rinkimų kampaniją kalbėjo apie atsiskyrimą.
„Jei ne didinga Donaldo Trumpo pergalė (...) šiandien tikriausiai būtume politiniai lavonai“, – rėmėjams Banja Lukoje sakė M. Dodikas. Jis padėkojo ir artimam sąjungininkui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Susiję straipsniai
„Tačiau dabar dėl naujų aplinkybių esame politiniai nugalėtojai“, – pridūrė jis.
67 metų M. Dodikas pats rinkimuose nedalyvavo, nes buvo nuteistas už įgaliojimų viršijimą ir jam šešerius metus uždrausta eiti prezidento pareigas. Tačiau jis tebėra viena svarbiausių asmenybių Bosnijos serbų darinyje – Serbų Respublikoje.
Rinkimų pareigūnų duomenimis, suskaičiavus 95 proc. balsų, jo kandidatė Željka Cvijanović užtikrintai pirmavo ir turėjo išlaikyti savo vietą prezidiume.
Tuo metu dabartinis bosniakų atstovas prezidiume Denisas Bećirovićius taip pat paskelbė pergalę, rezultatams rodant jo persvarą atkaklesnėje kovoje dėl vietos.
„Laisvę mylinti, antifašistinė ir pilietinė Bosnija ir Hercegovina yra gyva“, – rėmėjams Sarajeve sakė Socialdemokratų partijos atstovas D. Bećirovićius.
Bosnijos kroatų nacionalistų kandidatė Darijana Filipović taip pat paskelbė laimėjusi kovą dėl kroatams skirtos vietos prezidiume.
Prognozuota, kad M. Dodiko partija išlaikys daugumą Serbų Respublikos parlamente ir prezidento postą.
Tarpininkaujant JAV sudarytas Deitono susitarimas užbaigė 1992–1995 m. konfliktą, tačiau įtvirtino susiskaldymą, dažnai paralyžiuojantį sprendimų priėmimą. Pagal šį susitarimą Bosnija buvo padalyta į du pusiau autonominius darinius – serbų valdomą Serbų Respubliką ir musulmonų bei kroatų federaciją, jas sieja silpna centrinė valdžia.
Mažas rinkėjų aktyvumas
Kai kuriuos rinkėjus erzino tai, kad didžiosios partijos vėl sutelkė dėmesį į karo laikų etninio susiskaldymo retoriką, nors jie tikėjosi, kad kandidatai spręs ekonomines problemas vienoje skurdžiausių Europos šalių.
Tūkstančiuose rinkimų apylinkių pirmą kartą naudojant biometrinį tapatybės nustatymą ir skenuojant popierinius balsalapius, dėl techninių problemų kai kuriose apylinkėse balsavimas buvo pratęstas, tačiau apie rimtus incidentus nepranešta.
Oficialiais duomenimis, palyginti su 2022 m. rinkimais, rinkėjų aktyvumas sumažėjo beveik 10 proc. ir siekė apie 42 procentus.
Jokios pažangos siekiant ES tikslų
Musulmonų ir kroatų federacijoje D. Bećirovićius pasisako už šalies integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.Tačiau M. Dodiko partijai sugrįžus į prezidiumą beveik neabejotinai išliktų politinė aklavietė, jau daugelį metų trukdanti vykdyti būtinas reformas.
Per du dešimtmečius valdžioje M. Dodikas ir jo partija ne kartą konfliktavo su šalies centrine valdžia ir griežtai pasisako prieš narystę ES.
Kroatų nacionalistinės partijos taip pat siekia rinkimų reformos. Jos nori turėti daugiau įtakos renkant kroatų atstovą į prezidiumą federacijoje, kurioje gyvena kartu su gausesniais bosniakais.