Po antradienio protestų visoje šalyje, kai pirmą kartą prie jų prisidėjo ir profesinės sąjungos, trečiadienį kai kuriose Prancūzijos vidurinėse mokyklose ir universitetuose, taip pat prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute „Sciences Po“, surengtos blokados.
Moksleiviai ir studentai protestuoja dėl prastų mokymosi sąlygų, pavaduojančių mokytojų trūkumo, apleistų mokyklų pastatų ir pernelyg apkrautų tvarkaraščių.
Trečiadienio vakarą per televiziją kreipdamasis į visuomenę ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu pažadėjo protestuojantiems moksleiviams pagerinti mokymosi sąlygas, tačiau atmetė jų reikalavimą gerokai padidinti išlaidas švietimui.
Padegtos mokyklos, susirėmimai su policija ir valdžios raminimai: štai kas vyksta Prancūzijoje
Jis sakė, kad iki prezidento rinkimų vyriausybė veiks pragmatiškai, ir pridūrė, kad būsimame biudžete švietimui numatyta papildomai skirti 1,2 mlrd. eurų, todėl Švietimo ministerija bus viena iš nedaugelio ministerijų, kurių biudžetas didės.
Švietimo profesinės sąjungos reikalavo papildomai skirti 10 mlrd. eurų.
Susiję straipsniai
Prancūzijai sunkiai sekasi mažinti didelę valstybės skolą, todėl vyriausybė rengia taupymo biudžetą.
S. Lecornu sakė, kad siekiant pagerinti sąlygas mokyklose bus įdarbinta daugiau pavaduojančių mokytojų, remontuojami pastatai, peržiūrimi tvarkaraščiai, tobulinama priėmimo į universitetus sistema ir moksleiviai bei studentai bus labiau įtraukiami į sprendimų priėmimą.
Pasak jo, jaunimo pyktis kilo ne be priežasties.
„Niekas negali likti abejingas jų baimėms“, – pareiškė jis.
Pasak premjero, jaunimui teko susidurti su dideliais iššūkiais: vaikystėje patirti COVID-19 pandemiją, matyti karus ir klimato kaitą, o kai kuriems – ir savo šeimų finansinius sunkumus.
„Nepaisydami šių baimių, prašome jų pasirinkti savo kelią ir su pasitikėjimu žvelgti į ateitį. Vyriausybės ir politinių partijų pareiga – atkurti šį pasitikėjimą, o tai prasideda nuo įsiklausymo į juos“, – sakė S. Lecornu.
Antradienį ministras pirmininkas dalyvavo kriziniame pasitarime su prezidentu Emmanueliu Macronu, vyriausybei mėginant suvaldyti protestus.
Ypač skurdesniuose rajonuose gyvenantys jaunuoliai jaučiasi laikomi antrarūšiais piliečiais ir mano, kad jų problemos nėra rimtai vertinamos.
Protestai peraugo į smurtą. Į policijos pareigūnus buvo mėtomos petardos ir kiti daiktai, o policija prieš demonstrantus panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas trečiadienį paskelbė, kad per moksleivių protestus policija laikinai nebenaudos kurtinamųjų granatų.
Per antradienio vakarą vykusį krizinį pasitarimą E. Macronas paragino šiuo klausimu laikytis santūrumo, transliuotojui RTL sakė vidaus reikalų ministras.
Prezidentas ragino „parodyti empatiją“ ir paaiškinti, kad policija įsikiša rimto smurto atvejais. Vis dėlto tai nesutrukdė policijai trečiadienį vėl panaudoti ašarines dujas prieš protestuotojus, siekiant pašalinti blokadas Marselyje ir Paryžiuje.
Vyriausybė taip pat sulaukia kitų politinių jėgų, remiančių protestuotojų reikalavimus, kritikos.
Kairiosios partijos apkaltino vyriausybę siekiant nuslopinti protestus represiniais policijos veiksmais.
Tuo metu vyriausybė ir dešiniosios politinės jėgos teigia, kad kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ ir jos lyderis Jeanas Lucas Melenchonas sąmoningai kursto protestus, siekdami sukelti chaosą šalyje prieš prezidento rinkimus.
Vyriausybė nuogąstauja, kad protestai – juos kursto ir didelės benzino kainos bei gyvenimo išlaidos – gali išplisti į kitas sritis ir įgauti tokį mastą kaip 2019 m. Prancūziją supurtę „geltonųjų liemenių“ protestai.