Atakos Juodojoje jūroje didina Bulgarijos prezidento rinkimų svarbą

Šį mėnesį prie Bulgarijos krantų buvo atakuoti keturi laivai. Įtariama, kad tai naujausi Rusijos 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą padariniai, rodantys, kad karas artėja prie Europos Sąjungai ir NATO priklausančios Bulgarijos.

Nors ministras pirmininkas Rumenas Radevas teigia, kad šios atakos, regis, atitinka Rusijos interesus, jo vyriausybė pabrėžia, kad kol kas nėra įrodymų, tiesiogiai siejančių Maskvą su šiais išpuoliais.

Apklausos rodo, kad dabartinė prezidentė Iliana Jotova, R. Radevo sąjungininkė, pasisakanti už dialogą su Maskva, yra pagrindinė pretendentė į šias daugiausia reprezentacines pareigas.

Pagrindiniu jos varžovu turėtų tapti provakarietiškos opozicijos remiamas bankininkas ir buvęs laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Andrejus Giurovas.

Istoriškai artima Rusijai Bulgarija tebėra smarkiai susiskaldžiusi dėl savo santykių su Maskva.

Todėl šiuose rinkimuose susidurs dvi konkuruojančios Bulgarijos ateities vizijos, sakė sociologinių tyrimų instituto „Myara“ įkūrėjas, politologas Parvanas Simeonovas.

Viena jų yra „konservatyvi, liaudiška ir orientuota į Rytus“, o kita – „vakarietiška, elitistinė ir liberali“, – paaiškino jis.

61 metų I. Jotova prezidento pareigas perėmė anksčiau šiais metais, kai R. Radevas atsistatydino, kad galėtų dalyvauti parlamento rinkimuose.

Triuškinama R. Radevo pergalė užbaigė ne vienus metus trukusį politinį nestabilumą, kai 6,4 mln. gyventojų turinčioje Balkanų šalyje viena kitą keitė proeuropietiškos vyriausybės.

Nors prezidento pareigos daugiausia reprezentacinės, šalies vadovas turi veto teisę, dalyvauja skiriant aukšto rango pareigūnus ir yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.

Trečiadienį paskelbtos „Market Links“ apklausos duomenimis, prognozuojama, kad I. Jotova surinks 47,3 proc. balsų, o A. Giurovas – 30,6 proc.

Jei lapkričio 1 d. numatytame antrajame rinkimų ture I. Jotova laimėtų, ji taptų pirmąja moterimi Bulgarijos prezidento pareigose.

Buvusi žurnalistė ir Europos Parlamento narė I. Jotova sulaukia R. Radevo ir tradiciškai prorusiškų socialistų sluoksnių paramos.

Apeliuodama į patriotinius jausmus, ji savo rinkimų kampaniją pradėjo prie Auksinės bažnyčios Veliki Preslave, buvusioje Pirmosios Bulgarijos imperijos sostinėje.

Kviesdama palaikyti nacionalinę vienybę ir kovą su skurdu neturtingiausioje ES valstybėje narėje, I. Jotova vienu pagrindinių savo rinkimų kampanijos klausimų taip pat pavertė taiką Ukrainoje, žadėdama būti „taikos prezidente“.

Nekvestionuodama Bulgarijos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, ji nepritaria tolesnei karinei pagalbai Kyjivui ir pasisako už derybas.

„Mums reikia ne Norinčiųjų koalicijos Ukrainai, o Taikos koalicijos Ukrainoje“, – per mitingą Varnoje sakė ji, teigdama, kad karinė parama gali pratęsti konfliktą.

Su I. Jotova besivaržantis 50 metų A. Giurovas griežtai kritikavo R. Radevo užsienio politiką.

Tvirtai remdamas Bulgarijos euroatlantinius ryšius, jis mano, kad „diplomatija yra būtina, tačiau ji nepakeičia nei atgrasymo, nei aljansų“.

Birželį R. Radevas nutraukė ginklų tiekimą Ukrainai iš Bulgarijos kariuomenės atsargų, o vėliau pasitraukė iš Norinčiųjų koalicijos, teikiančios Kyjivui karinę ir diplomatinę paramą.

Tačiau Bulgarijos gynybos pramonė ir toliau tiekia ginklus Ukrainai. Be to, nors I. Jotova savo rinkimų kampanijoje agituoja už taiką, neseniai ji atidarė naują gamybos liniją didžiausios šalies ginklų bendrovės „Arsenal“ gamykloje.

„Šie rinkimai svarbūs, nes prezidentas simbolizuoja tautos vienybę ir strateginę kryptį, kuria ji juda“, – AFP sakė Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) direktoriaus pavaduotoja Vessela Tcherneva.

Tačiau saulės nutviekstose Sofijos gatvėse, likus vos kelioms dienoms iki balsavimo, daugelis kalbintų bulgarų, regis, nebuvo įsitikinę rinkimų svarba. Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas juose bus mažas.

65 metų elektrikas Plamenas Nikolovas sakė nebalsuosiantis. „Šie rinkimai neturi reikšmės. Prezidento vaidmuo yra grynai formalus“, – AFP sakė jis.