Tarp svarstomų kandidatų – Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Čekijos prezidentas Petras Pavelas, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre.
Vienas iš „The Telegraph“ šaltinių pabrėžė, kad Europa pirmiausia turi susitarti dėl pačių derybų su Rusija būtinybės, o tada – dėl bendros pozicijos, kurios laikytųsi derybininkai.
„Europa suprato: pirmiausia reikia konsensuso dėl to, kad mums būtina derėtis su rusais. Antra, turi būti pasiektas konsensusas dėl to, kokia tiksliai bus mūsų pozicija“, – leidiniui sakė pašnekovas.
V. Putinas prakalbo apie trišalių derybų atnaujimą dėl karo Ukrainoje: pakartojo poziciją dėl Europos
Europos siekį aktyviau dalyvauti Ukrainos ir Rusijos derybose lėmė tai, kad daugiau nei metus trunkančios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarpininkavimo pastangos nedavė rezultatų. Ankstesni bandymai susitarti dėl vieno kandidato, kuriam pritartų visos Europos sostinės, taip pat buvo nesėkmingi.
Vokietijos politiko Johanno Wadephulio bandymą veikti savarankiškai jo planus išmanantys kritikai apibūdino kaip „neapgalvotą“. Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa per ES lyderių susitikimą Briuselyje atmetė pasiūlymą pačiam imtis derybininko vaidmens.
Pasak diskusijų eigą išmanančio šaltinio, labiausiai tikėtinas variantas – paskirti derybininkų grupę. Taip būtų išvengta valstybių konkurencijos dėl šio vaidmens ir sumažinta rizika, kad atskiros kandidatūros bus užblokuotos.
Tarp galimų Europos atstovų dialogui su V. Putinu minimas Suomijos prezidentas A. Stubbas. Jo santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu yra geri, o abu lyderius sieja pomėgis žaisti golfą.
Susiję straipsniai
Be to, A. Stubbas dalyvavo Osle vykusiuose susitikimuose, kuriuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai derėjosi su JAV atstovais. Tai taip pat laikoma aplinkybe, galinčia būti svarbia svarstant jo kandidatūrą.
Kitas galimas kandidatas – Čekijos prezidentas P. Pavelas, anksčiau ėjęs aukštas karines pareigas NATO. Jis taip pat turi tiesioginių derybų su Rusijos kariškiais patirties.
Interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ P. Pavelas teigė, kad Europa turi išsirinkti žmogų arba grupę žmonių, galinčių atstovauti jos interesams derybose. Pasak jo, tai nebūtinai turi būti ES ar NATO atstovai – svarbiausia, kad kiti lyderiai jiems suteiktų įgaliojimus derėtis.
P. Pavelas taip pat įspėjo, kad šiuo metu V. Putinas nelaiko Europos Sąjungos autoritetinga jėga. Jo teigimu, Rusijos vadovas vengia dialogo su pagrindiniais Europos institucijų ir valstybių atstovais.
„Jis nenori kalbėtis su Ursula von der Leyen, nebendrauja su Kaja Kallas. Jis nutraukė dialogą ir su kitais Europos lyderiais, įskaitant Emmanuelį Macroną“, – sakė Čekijos prezidentas.
P. Pavelas mano, kad dabar tinkamas metas pradėti rimtas derybas su V. Putinu, siekiant sumažinti įtampą. Tokios pastangos, jo vertinimu, ypač svarbios didėjant nuogąstavimams dėl plataus masto konflikto tarp Vakarų ir Rusijos.
Čekijos prezidentas taip pat neatmetė galimybės, kad Rusijos vadovą rimčiau derėtis paskatintų tam tikra „pagunda“, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl verslo susitarimų.
Tuo metu V. Putinas anksčiau pareiškė, kad Rusija ir JAV susitarė atnaujinti trišalius kontaktus. Pasak jo, po taikos susitarimo būtų aptariami Rusijos ir Ukrainos saugumo klausimai.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad kalbama apie galutinį susitarimą, o ne apie trumpalaikį kovos veiksmų sustabdymą. Kaip galima susitikimo vieta svarstomas Abu Dabis.
Leidinys „The Economist“ tuo metu pranešė apie naują JAV taikos planą Ukrainai. Jame numatoma sukurti demilitarizuotą zoną Donbase, taip pat pasiūlyti Ukrainai investicijų paketą ir narystę ES mainais už atsisakymą siekti narystės NATO.
Pagal šį planą Rusijai būtų sudaryta galimybė sudaryti verslo susitarimus su JAV bendrovėmis. Taip pat numatomas sankcijų švelninimas ir politinių santykių su Maskva normalizavimas.