Tai buvo didžiausia demonstracija Pietų Amerikos šalyje nuo tada, kai metų pradžioje JAV nuvertė prezidentą Nicolásą Madurą. M. C. Machado gyvena tremtyje Panamoje po to, kai prieš metus slapta išvyko iš Venesuelos, kad Osle galėtų atsiimti Nobelio taikos premiją. Jos partijos „Vente Venezuela“ duomenimis, politikei jau ne kartą buvo sutrukdyta grįžti į gimtąją šalį.
Prieš kiek daugiau nei savaitę nedalyvaujant M. C. Machado prasidėjo laikinosios prezidentės Delcy Rodríguez vyriausybės ir opozicijos atstovų derybos. Abi pusės patvirtino siekį surengti Venesueloje prezidento rinkimus.
JAV valstybės departamentas pasveikino šias derybas. Jos sudaro pagrindą laisviems ir patikimiems rinkimams, pareiškė departamento atstovas.
Susiję straipsniai
Sausio pradžioje JAV kariuomenė Karakase sulaikė ilgametį kairiųjų nacionalistų prezidentą N. Maduro ir išgabeno jį į Jungtines Valstijas. Ten jam ir jo žmonai numatoma surengti teismo procesą dėl kaltinimų „narkoterorizmu“ ir kankinimais. Po N. Maduro nuvertimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuelą dabar kontroliuoja Jungtinės Valstijos.
Po ginčytinų 2024 m. vasarą vykusių prezidento rinkimų N. Maduras pasiskelbė nugalėtoju. Po to prasidėjo represijų banga, per kurią žuvo 28 žmonės. Daug opozicijos atstovų pasitraukė į tremtį. Venesuelos institucijos tuomet buvo uždraudusios žinomai opozicijos politikei M. C. Machado kandidatuoti rinkimuose.