Prancūzijoje vykstant protestams policijai teko panaudoti ašarines dujas

Policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus Lione, Lilyje, Tulūzoje, Monpeljė ir Nante, praėjus kelioms valandoms po to, kai vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas įspėjo: „Netoleruosime jokio smurto ir jokių viešosios tvarkos pažeidimų.“

Valdžios institucijos visoje šalyje dislokavo 70 tūkst. vienetų saugumo pajėgų, siekdamos užtikrinti tvarką per naujas eitynes, surengtas dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, po to, kai prieš savaitę vykusios eitynės peraugo į riaušes, kurių metu buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėšta šimtai parduotuvių ir suimta 2 700 žmonių.

L. Nunezas šeštadienio dieną pranešė, kad buvo sulaikyti 135 žmonės, konfiskuoti ginklai, tarp jų – metaliniai rutuliai, švininiai šratai, fejerverkai, timpos, savadarbiai ginklai, katanos ir pneumatiniai ginklai.

Jis pažymėjo, kad ši informacija yra preliminari ir gali keistis.

Policija pranešė, kad Paryžiuje protestų eitynėse dalyvavo 110 tūkst. žmonių. Ten parduotuvės buvo užkaltos lentomis, o Luvras ir Orsė muziejus uždaryti. Dešimtys riaušių policijos pareigūnų budėjo, siekdami neleisti protestuotojams patekti į miesto žiedinį kelią.

Pagrindinė demonstracija sostinėje, kuri pagal valdžios institucijų paskutinę minutę duotą nurodymą buvo perkelta į pietryčių pakraštį, vyko daugiausia ramiai ir su šventine nuotaika, o kai kurie tėvai su mažais vaikais stebėjo ją iš šono.

Tačiau taip pat žmonės neslepia pykčio prezidentui E. Makronui už tai, kad jis uždraudė neprofesinių sąjungų organizuojamas demonstracijas, kurias jo vyriausybė laikė „neteisėtomis“, ir neleido protestuotojams artintis prie miesto centro.

E. Macronas ėmėsi šių prieštaringai vertinamų priemonių po praėjusį savaitgalį vykusių riaušių. Jis apkaltino „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes siekiant „sugriauti respubliką“ dėl tuomet įvykusių smurtinių išpuolių.

Dėl protestų malšinimo „plačiai paplitęs nepasitenkinimas“, – sakė Lea Berthelot, demonstrantė iš Paryžiaus, persirengusi Prancūzijos nacionaliniu simboliu Marijana.

„Tai pažeidžia ne tik mūsų „liberté“ (laisvę – ELTA), bet ir mūsų „fraternité“ (solidarumą – ELTA)“, – sakė ji, turėdama omenyje oficialų nacionalinį devizą.

Vakarų Prancūzijos Nanto mieste tūkstančiai protestuotojų prasiveržė pro policijos barikadas, kad pasiektų miesto centrą, liudijo AFP žurnalistas.

Policijos pareigūnai bandė juos sustabdyti ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, kai kuriems demonstracijos dalyviams į juos metant sviedinius ir fejerverkus.

Lione policija panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų apie tūkstantį žmonių, susirinkusių miesto pietuose.

„Jei jie uždraus protestus, tai reikš, kad vis labiau artėjame prie fašistinio, diktatoriško režimo“, – sakė 20-metis protestuotojas Silemas.

Paryžiuje policijos nurodymu centre buvo uždaryta daugelis metro stočių, o tam tikrose miesto vietose, kuriose daugiausia parduotuvių, iki pirmadienio įvesta komendanto valanda.

Profesinės sąjungos „Syndicale Solidaires“ atstovė Murielle Guilbert eitynių per Paryžių metu sakė, kad „skandalinga“ uždrausti neprofesinių sąjungų protestus ir riboti jų maršrutus.

„Esame čia, nes visuomenė akivaizdžiai pyksta“ dėl mažų atlyginimų, sakė ji.

26-metė slaugytoja Claire, nenorėjusi nurodyti pavardės, sakė: „Ne visi nori ką nors sudaužyti. Kai kurie iš mūsų tiesiog atėjo pasakyti, kad nesutinkame ir kad norime geresnės ateities.“

Protestuotojams žygiuojant, buvo galima pamatyti du vyrus, laikančius plakatą su užrašu „Mūsų problema? Milijardieriai“, o kiti šaukė: „Visi policininkai – šunsnukiai“.

„Manai, kad man malonu tai daryti? Aš tiesiog atlieku savo darbą“, – policijos pareigūnas sakė protestuotojai, 21 metų Axelle Moch, skirdamas jai 135 eurų baudą už tai, kad ji, laikydama plakatą, perėjo per Respublikos aikštę, vieną iš zonų, kuriose galioja komendanto valanda.

„Tai mūsų saviraiškos laisvės apribojimas“, o tai yra beprotiška, sakė A. Moch.

„Geltonosios liemenės“, kurios prieš aštuonerius metus surengė triukšmingus protestus prieš E. Macroną, paragino spalio 31 d. surengti dar daugiau demonstracijų už „teisę protestuoti“.

Daugelis Paryžiaus mažmenininkų užkalė langus arba uždarė parduotuves, bijodami, kad vėl pasirodys plėšikai, praėjusį savaitgalį demonstracijų metu plėšę parduotuves.

Praėjusį kartą policija buvo nepasiruošusi, tačiau šįkart ji turėjo paruoštus šarvuotuosius automobilius, sraigtasparnius ir vandens patrankas.

Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, dalyvavęs Paryžiaus eitynėse, sakė, kad E. Macronas „supras, kad tai kartosis kiekvieną savaitę“.

Įtampą dar labiau padidino tai, kad Marine Le Pen vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ Orleane surengė suvažiavimą, kuriuo pradėjo prezidento rinkimų, vyksiančių po šešių mėnesių, kampaniją.

Tūkstančiai žmonių, skanduojančių antifašistinius šūkius, žygiavo prieš M. Le Pen ir E. Macroną, verslui palankų centristą, kuris jau nebegali pretenduoti į prezidento postą. „Macronai, atsistatydink. Le Pen – į kalėjimą“, – šaukė minia. Policijos teigimu, žygiavo 11 tūkst. žmonių, o organizatoriai teigė, kad dalyvavo 26 tūkstančiai.

Šie neramumai išryškina įtampą Prancūzijoje prieš rinkimus, kuriuose, kaip rodo apklausos, pirmauja M. Le Pen.

Infliacija Prancūzijoje, ypač paveikusi degalų kainas, smarkiai išaugo nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose.

Protestai taip pat vyksta Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje dėl įvairių klausimų, tačiau kai kurie iš jų susiję su infliacijos ir švietimo problemomis. Italija į Milaną mobilizavo 500 karių po ten įvykusių gatvės riaušių.