JAV žurnalistas Evanas Gershkovichius išleido atsiminimų knygą apie beveik 500 dienų, praleistų ankštoje Rusijos kalėjimo kameroje, ir sunkų grįžimą į laisvę.

Kai 2024 m. rugpjūtį per neeilinius kelių šalių kalinių mainus E.Gershkovichius pagaliau buvo parskraidintas į tėvynę, visiškai atsigauti jam prireikė beveik tiek pat laiko, kiek truko nelaisvė.

34 metų amerikietis savo išgyvenimus po to, kai Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) jį sulaikė ir apkaltino šnipinėjimu, aprašė knygoje „Ši prakeikta graži žemė“ („This Cursed Beautiful Land“).

Laisvėje atsidūrusį E.Gershkovichių užplūdo kalėjime slopintos emocijos. „Panikos priepuoliai, sustingimas žmonių miniose, ūmus pyktis. Kalėjimą ištvėriau laikydamasis stojiško požiūrio, kad privalau kontroliuoti savo emocijas, bet akivaizdu, jog visa tai kaupėsi, tad išėjus į laisvę pradėjo veržtis į paviršių“, – pasakojo E.Gershkovichius.

[[ge:lrytas:lrytas:44581683]]

Būdamas įkalintas jis nė karto neleido sau pravirkti, o laisvėje verkdavo nuolat, be to, sapnuodavo košmarus, kad vis dar yra už grotų. Vyrą apėmė ir dar labiau trikdęs jausmas – noras sugrįžti prie kalėjimo gyvenimo, prie kurio buvo taip pripratęs.

„Pirmosiomis savaitėmis jaučiau šį labai keistą norą sugrįžti, nes tai buvo man suprantamas gyvenimas“, – prisiminė E.Gershkovichius.

[[ge:lrytas:lrytas:44582463]][[ge:lrytas:lrytas:44582237]][[ge:lrytas:lrytas:44573649]][[ge:lrytas:lrytas:44550288]]

Buvo įviliotas į spąstus

Iš Sovietų Sąjungos emigravusių žydų sūnus E.Gershkovichius užaugo Naujojo Džersio priemiestyje. Su tėvais ir seserimi jis kalbėjo rusiškai, valgė rusišką maistą, o namuose buvo vadinamas rusišku savo vardo atitikmeniu Vania.

2017 m. jis atvyko į Rusiją siekti žurnalisto karjeros. Iš pradžių dirbo Prancūzijos naujienų agentūros AFP biure Maskvoje, o vėliau perėjo į JAV laikraštį „The Wall Street Journal“. Jis buvo vienas iš nedaugelio Vakarų žurnalistų, kurie ir po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą liko šalyje agresorėje ir toliau dirbo.

2023 metų kovą E.Gershkovichius buvo sulaikytas Uralo regione esančiame pramoniniame Jekaterinburgo mieste, kur rengė reportažą apie Rusijos karinę gamybą.

Į restoraną, kuriame žurnalistas sėdėjo, įsiveržė šeši FST pareigūnai ir uždėjo jam antrankius.

Paaiškėjo, kad šaltinis, su kuriuo amerikietis susitiko Jekaterinburge, buvo FST agentas, gavęs užduotį įvilioti jį į spąstus.

„Iškart pajutau milžinišką, kone gyvulišką baimę. Jie užmovė man ant galvos gobtuvą ir pradėjo smūgiuoti į liemenį. Manau, tiesiog norėjo duoti suprasti – dabar tu mūsų valioje“, – pasakojo E.Gershkovichius.

Jis tapo pirmuoju amerikiečių žurnalistu nuo 1986 m., Rusijoje sulaikytu dėl šnipinėjimo. Šaltojo karo metais KGB tokius pat įtarimus buvo pateikusi leidinio „U.S. News & World Report“ korespondentui Nicholui Daniloffui, bet po 20 dienų jis buvo paleistas nepareiškus oficialių kaltinimų.

Išskyrus šiurkštų elgesį sulaikymo metu, E.Gershkovichius nepatyrė fizinio ar psichologinio smurto, su kuriuo Rusijos kalėjimuose susiduria tūkstančiai kitų kalinių, tarp jų – rusų okupuotose teritorijose sulaikyti ukrainiečiai.

[[ge:lrytas:lrytas:44586766]]

„Jie nutarė nebandyti palaužti manęs kaip žmogaus, nekankinti, neatimti maisto ir karšto vandens“, – sakė E.Gershkovichius.

Jo teigimu, pareigūnai ketino jį panaudoti kalinių mainams.

Didžiąją įkalinimo dalį žurnalistas praleido liūdnai pagarsėjusiame Lefortovo griežtojo režimo kalėjime Maskvoje.

Kamera buvo tokia maža, kad ją buvo galima pereiti vos šešiais ar septyniais žingsniais.

Ištverti padėjo šeimos ir draugų siunčiami siuntiniai, fiziniai pratimai, meditacija, dienoraščio rašymas. Šiais užrašais jis vėliau rėmėsi rašydamas knygą.

E.Gershkovichius taip pat skaitė atsiminimus apie Gulagą.

„Atrodė, kad tai kone instrukcija“, – sakė jis.

Kameros draugas išmokė jį Rusijos kalėjimo gyvenimo taisyklių: kaip ankštoje patalpoje atlikti gamtinius reikalus ir kaip elgtis su kitais kaliniais, kad išliktų saugus.

Kaltinimai šnipinėjimu

[[ge:lrytas:lrytas:44586783]]

Tiek E.Gershkovichius, tiek jo darbdavys „The Wall Street Journal“ kategoriškai neigė, kad žurnalistas šnipinėjo. JAV valstybės departamentas oficialiai pripažino jį neteisėtai sulaikytu.

FST bylą prieš amerikietį galiausiai grindė dokumentu, kuriame, remiantis neįvardytu šaltiniu, teigta, kad „The Wall Street Journal“ Maskvos biurą žvalgybinei informacijai rinkti naudoja JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), todėl E.Gershkovichius esą priklauso CŽA aparatui.

Tai išgirdęs žurnalistas įsiuto ir ėmė šaukti ant bylą tyrusio pareigūno. „Mano paties redaktoriai neleistų skelbti išskirtinės naujienos, paremtos vienu anoniminiu šaltiniu, o jūs man sakote, kad esu šnipas“, – savo knygoje prisimena jis.

Pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 16 metų kalėti E.Gershkovichius 2024 m. rugpjūtį, po už grotų praleistų 16 mėnesių, buvo atskraidintas į netoli Vašingtono esančią JAV oro pajėgų bazę. Ant leidimosi tako jį pasitiko prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris.

Septynių valstybių suderinti mainai, surengti Ankaros oro uoste po ilgų ir slaptų derybų, buvo didžiausi tarp Maskvos ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos.

Per juos išlaisvinti 24 žmonės: Rusija perdavė E.Gershkovichių ir kitus kalinius, o Vakarų šalys – kelis rusų agentus, tarp jų Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje buvo nuteistas iki gyvos galvos už Rusijos valdžios užsakymu įvykdytą čečėnų kilmės Sakartvelo piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymą.

Vėl dirba žurnalistu

Kad atsigautų, E.Gershkovichiui prireikė laiko ir psichoterapijos. Dabar jis gyvena Berlyne ir vėl visu etatu dirba „The Wall Street Journal“. Žurnalistas sako nevyksiantis į Rusiją, kol ją valdo prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau nenorintis galutinai užverti durų į šią šalį.

„Kalbant apie atleidimą Rusijai – ką tai apskritai reiškia? Ar kalbame apie visus 145 mln. ten gyvenančių žmonių? O gal apie V.Putiną ir FST? Savo sulaikymą laikau FST veiksmu, kuriam pritarė V.Putinas.

Bet, žinoma, vieną dieną norėčiau ten grįžti. Ši šalis man daug reiškė“, – teigė E.Gershkovichius.

„Jaučiau keistą norą sugrįžti“: atskleidė, kaip 500 dienų Rusijos nelaisvėje pakeičia gyvenimą