6,4 mln. Serbijos rinkėjų gali pasirinkti iš 18 partijų, siekiančių patekti į 250 vietų parlamentą.
Pagrindinė rinkimų kova vyksta tarp A. Vučičiaus dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) ir jaunimo remiamo „Studentų sąrašo“.
Apklausos leidžia manyti, kad abu pagrindiniai varžovai sulaukia apylygės paramos, tad sekmadienio rinkimų baigtį prognozuoti sunkiausia per pastaruosius kelerius metus. Prognozuojamas didelis rinkėjų aktyvumas, dėl kurio dauguma mažesnių partijų gali neperžengti 3 proc. rinkimų barjero, būtino norint patekti į parlamentą.
Politiškai keblus V. Zelenskio vizitas: Serbija žada stiprinti ryšius su Ukraina
Nors anksčiau A. Vučičius nuolat pergudraudavo susiskaldžiusią Serbijos opoziciją, lyderio neturintis jaunimo judėjimas pasirodė esantis rimtas varžovas. Jis išjudino tvirtas A. Vučičiaus pozicijas valdžioje taip, kaip niekam kitam nepavyko per 14 metų nuo jo partijos atėjimo į valdžią.
Studentų pergalė veikiausiai sulauktų atgarsio ir už Serbijos ribų, nes jaunimo ir studentų protestai vyksta įvairiose Europos šalyse.
Rinkimus atidžiai stebi Europos Sąjunga
Anksčiau vykusius rinkimus temdė pažeidimai, o Europos Sąjunga atidžiai stebi sekmadienio balsavimo eigą šalyje kandidatėje į Bendrijos nares.
Susiję straipsniai
Tiek tarptautiniai, tiek vietos rinkimų stebėtojai jau išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų kampanijos saugumo ir sąžiningumo. Kampaniją lydėjo sulaikymai, beveik visiška valdžios vykdoma žiniasklaidos kontrolė bei pranešimai apie aktyvistų sekimą ir kibernetines atakas prieš juos.
Per anksčiau šiemet 10 Serbijos savivaldybių vykusius vietos rinkimus buvo smurtaujama prieš žurnalistus ir aktyvistus. Po ankstesnių parlamento rinkimų 2023 m. opozicija rengė protestus, teigdama, kad rinkimai buvo suklastoti.
A. Vučičius siekia grįžti į premjero pareigas
Jeigu jo partija SNS surinks daugiausia balsų, beveik dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs A. Vučičius taps ministru pirmininku. Praėjusį mėnesį jis atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų vesti partiją į rinkimus.
Populistų populiarumas smuko po to, kai prieš dvejus metus Serbijos šiaurėje sugriuvus betoninei geležinkelio stoties stoginei žuvo 16 žmonių. Nelaimė sukėlė jaunimo protestų bangą – jų dalyviai reikalavo atsakomybės už katastrofą ir teisingumo aukoms.
Pasipiktinimas atspindėjo plačiai paplitusius kaltinimus aukšto lygio korupcija ir savų protegavimu. Protestuotojai teigė, kad plačiai paplitusi korupcija lėmė aplaidumą renovuojant Novi Sado geležinkelio stotį, o galiausiai – ir stoginės griūtį.
Nepaisant protestų, A. Vučičių vis dar palaiko nemaža dalis Serbijos rinkėjų. Jo gerbėjai jį laiko sumaniu lyderiu, galinčiu sėkmingai vadovauti šaliai pasaulinio neapibrėžtumo laikais. Tokį įvaizdį kruopščiai kūrė pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
„Studentų sąrašas“ – naujovė Serbijoje
Neseniai susikūręs judėjimas „Studentų sąrašas“ skiriasi nuo visų kitų Serbijos politinių organizacijų. Jį formuoja universitetų studentai, tačiau nė vienas jų nėra įtrauktas į kandidatų sąrašą. Vietoje jų kandidatuoja mažai žinomi ekspertai, sportininkai, ūkininkai ir menininkai.
Taip siekta pasipriešinti vienasmeniam A. Vučičiaus valdymui ir atkurti bendruomeniškumo bei solidarumo jausmą. Rinkimų kampanijos šūkiu „Mes žinome, kaip“ žadėta pasikeitus valdžiai atkurti Serbijos ekonomiką ir demokratiją, nesivadovaujant partiniais interesais.
Savo jaunatviška energija studentai pritraukė vietos politikais nusivylusius rinkėjus. Valdžią palaikančios žiniasklaidos juodinami studentai keliavo po šalį dviračiais ir pėsčiomis, kad pasiektų rinkėjus kaimo vietovėse, kuriose A. Vučičius tradiciškai turi tvirtą palaikymą.
Rinkimų baigtis neaiški
Rinkimų apklausų rezultatai skiriasi, o abi stovyklos tvirtina pirmaujančios. Kai kurie analitikai baiminasi nestabilumo po rinkimų, jei varžovus skirtų nedaug balsų.
A. Vučičius yra sakęs, kad jo partija pripažintų pralaimėjimą, jeigu pralaimėtų rinkimus. Tačiau jis taip pat perspėjo, kad jei jo partijai laimėjus kiltų protestai, kurių dalyviai teigtų, jog rinkimai buvo suklastoti, jie būtų nedelsiant nuslopinti.
Valstybinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turėtų paskelbti ne anksčiau kaip pirmadienį.
Konfliktus stebinčios organizacijos ACLED Rytų Europos analitikė Magda Anastasijevič sakė, kad pastaruoju metu Serbijoje daugėja su rinkimais susijusio smurto ir jis gali dar labiau sustiprėti, ypač jei rinkimų rezultatai būtų ginčijami.