Derybos vyksta daugeliui Irano gyventojų nerimaujant dėl galimo plataus masto karo atsinaujinimo. Artėjant rinkimams Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose, šių šalių vadovai vis griežtina grasinimus, o Irano vadovybė ir toliau tikina nenusileisianti.
Saudo Arabijos gynybos ministras Khalidas bin Salmanas, Pakistano kariuomenės vadas feldmaršalas Asimas Muniras ir Turkijos žvalgybos tarnybos vadovas Ibrahimas Kalinas planuoja susitikti su aukščiausiais Irano saugumo pareigūnais ir derybininkais, siekdami paskatinti Teheraną ir Vašingtoną susitarti.
Pasak dviejų regiono pareigūnų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų bendrauti su žurnalistais, per derybas taip pat aptariamas karas Jemene ir Irano remiamų husių sukilėlių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
„Flydubai“ oro linijų lėktuve buvę keleiviai pasidalijo siaubingais išgyvenimais: moteris šaukė „bado peiliu“
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei žurnalistams Teherane sakė, kad susitikimo darbotvarkė dar nenustatyta, tačiau derybose „neabejotinai bus aptartos aktualiausios grėsmės regiono saugumui“.
Saudo Arabija pareiškime nurodė, kad delegacijos tikisi rasti „būdų sumažinti įtampą, sustiprinti regiono saugumą ir skatinti stabilumą“.
Susiję straipsniai
Pasak dėl derybų jautrumo anonimiškai kalbėjusio regiono pareigūno, sekmadienį į Teheraną taip pat atvyko tarpininkai iš Kataro, kurie, derindami veiksmus su JAV, siekia sumažinti įtampą regione.
Birželį Pakistanas ir Kataras padėjo tarpininkauti sudarant susitarimą, pagal kurį Iranas turėjo visiškai atverti Hormuzo sąsiaurį laivybai, Jungtinės Valstijos – nutraukti Irano uostų blokadą, o abi šalys – pradėti derybas dėl platesnio susitarimo, apimančio Irano branduolinę programą. Tačiau abiem pusėms atnaujinus atakas susitarimas greitai žlugo.
Iranas ir Izraelis svaidosi kaltinimais
Didėjant susirūpinimui dėl galimo karo veiksmų atsinaujinimo prieš antradienį vyksiančius Izraelio rinkimus ir lapkričio 3 d. numatytus JAV kadencijos vidurio rinkimus, E. Baghaei savaitgalį pareiškė, kad Teheranas dar neužvėrė durų diplomatijai ir per tarpininkus perduoda žinutes Jungtinėms Valstijoms.
Deryboms jau ilgą laiką nejudant iš aklavietės, jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, panašu, ir toliau kelia vienašališkus reikalavimus, o prezidentas Donaldas Trumpas ir JAV pareigūnai nuolat vartoja frazę „visiška kapituliacija“, kuri, pasak E. Baghaei, nepriimtina nė vienam iraniečiui.
Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį, remdamasis žvalgybos duomenimis, pakartojo perspėjimą, kad Iranas arba jo remiamos grupuotės gali surengti išpuolių prieš rinkimus, kuriuose laukia atkakli kova, siekdami juos sutrikdyti.
„Kariuomenė pasirengusi ir gintis, ir smogti. Sulauksite neproporcingai stiprių smūgių, daug stipresnių, nei galite įsivaizduoti“, – vaizdo pareiškime sakė jis.
Izraelio televizijos kanalas „Channel 12“ sekmadienio vakarą pranešė, kad B. Netanyahu ir kariuomenės Generalinio štabo viršininkas susiginčijo dėl ministro pirmininko nurodymo atlikti „veiksmą“, kuris, kariuomenės vertinimu, galėtų greitai išprovokuoti konflikto su Iranu atsinaujinimą.
B. Netanyahu biuras vėliau šį pranešimą pavadino „melaginga naujiena“. Gynybos ministras Israelis Katzas platformoje „X“ pareiškė, kad pranešimai apie „nesutarimus tarp politinės vadovybės ir Izraelio gynybos pajėgų dėl Irano yra visiškai nepagrįsti ir melagingi“.
„Vienareikšmiškai pareiškiu, kad Izraelis neketino pradėti atakos prieš Iraną iki rinkimų Izraelyje. Aiškiai nurodėme, kad jei Iranas užpultų Izraelį, atsakytume labai stipria jėga“, – sakė I. Katzas.
Teherane pirmadienį paklaustas, ar Iranas planuoja išpuolius, E. Baghaei tik pareiškė, kad „Izraelio režimas puikiai moka rengti operacijas su svetima vėliava“.
„Irano Islamo Respublika nedvejodama pasinaudos savo prigimtine teise į savigyną, kad apsaugotų Irano suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – sakė jis.
Plečiasi karo frontas
Vis labiau besiplečiančio vasarį prasidėjusio karo su Iranu fronto dalimi tapo ir Jemenas. Husių sukilėliai vis dažniau atakuoja Saudo Arabiją, nes ši remia tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę, kovojančią su sukilėliais.
Konfliktas paaštrėjo liepą, kai tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės pajėgos ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija surengė oro smūgius husių kontroliuojamam Sanos tarptautiniam oro uostui. Taip žlugo 2022 m. paliaubų susitarimas, iš esmės sustabdęs kovos veiksmus per šalies pilietinį karą.
Anksti pirmadienį husių karinis atstovas Yahya Saree pareiškė, kad grupuotė balistinėmis raketomis smogė Saudo Arabijos remiamų vyriausybės pajėgų susitelkimo vietoms ir ginklų sandėliams Adeno bei Lahdžo provincijose. Jo teigimu, per atakas buvo sunaikinta karinės technikos ir nukentėjo žmonių, tačiau įrodymų jis nepateikė. Naujienų agentūrai AP nepavyko nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Tuo metu husių kontroliuojamos Sanos ir Raudonosios jūros pakrantės gyventojai pranešė apie virtinę sprogimų.
Husių žiniasklaida pranešė, kad per oro smūgius Sanoje buvo atakuota saulės elektrinė ir vandens gręžinys, tačiau įrodymų nepateikė. Neseniai husių užimtame Muchos uostamiestyje, gyventojų teigimu, raketos pataikė į kelis pastatus, įskaitant ligoninę.
Husių valdomas televizijos kanalas „Al-Masirah“ taip pat pranešė apie smūgius šiaurės Jemene esančioje Saados provincijoje ir pietvakarinėje Taizo provincijoje, kur sukilėliai ir Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos kovoja jau kelias savaites.
Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atstovas spaudai pareiškė, kad per operaciją husių kontroliuojamoje teritorijoje buvo sunaikinti penki balistinėms raketoms laikyti naudoti tuneliai, keturi balistinių raketų paleidimo įrenginiai ir dar vienas raketų sandėlis.