Sekmadienį paskelbtame pokalbyje CNN apžvalgininkas Fareedas Zakaria paprašė Lenkijos diplomatijos vadovo įvertinti, jo žodžiais, akivaizdų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pozicijos pokytį, kai Vašingtonas atvirai teigia, kad Rusija labiau prisideda prie taikos nei Ukraina.
R. Sikorskis pabrėžė, kad Lenkija ir Europa nuosekliai laikosi pozicijos, jog karo pabaigai būtina didinti spaudimą agresorei – Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, o ne Ukrainai. Pasak jo, bet kurį karą galima užbaigti kapituliacija, tačiau labai svarbu, kokiomis sąlygomis jis baigiamas.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina iš konflikto turi išeiti turėdama sienas, kurias galėtų apginti, ir išlikti valstybe, į kurią žmonės norėtų sugrįžti.
Grėsmė D. Tuskui ir W. Kosiniakui-Kamyszai: Lenkijoje sušauktas specialus posėdis
Pokalbio metu R. Sikorskio taip pat paklausta, ar Europa turi strategiją tuo atveju, jei JAV apribotų dalijimąsi žvalgybos informacija, prieigą prie „Starlink“ ir „Starshield“ sistemų arba atidėtų jau apmokėtos ginkluotės pardavimą.
Atsakydamas Lenkijos diplomatijos vadovas teigė, kad JAV nebefinansuoja Ukrainos nuo 2025 metų sausio, o visą Ukrainos valstybės išlaikymo, ginklų tiekimo Kyjivui ir ginkluotės gamybos Ukrainos gynybos pramonėje finansinę naštą prisiima Europa.
R. Sikorskio vertinimu, Europos svertai derybose yra jos teritorijoje įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas ir daugiau nei 20 sankcijų paketų, kuriuos Europos Sąjunga iki šiol pritaikė Rusijai. Jis pabrėžė, kad Maskvai skaudžiausias smūgis buvo pelningos Europos naftos ir dujų rinkos praradimas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat sureagavo į Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo kalbą, pasakytą rugsėjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje. Tuomet S. Lavrovas apkaltino Europos lyderius išprovokavus karą ir pareiškė, kad Europa sužlugdė vadinamąjį Ankoridžo susitarimą, kuris, jo teigimu, buvo pasiektas 2025 metų rugpjūtį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su V. Putinu Aliaskoje.
Susiję straipsniai
R. Sikorskio nuomone, S. Lavrovo tirada prieš Europą rodo, kad Rusija pradeda suprasti Europos reikšmę tiek finansų, tiek saugumo srityse. Lenkijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Europa reikalauja teisės dalyvauti sprendžiant, kaip baigsis karas.
Ministras perspėjo, kad Rusija jau vykdo hibridinį karą prieš Europą – veiksmus, kurie vyksta vos žemiau atviros ginkluotos invazijos ribos, tačiau pasižymi griaunamuoju poveikiu.
„Žmonės žūsta“, – pabrėžė jis.
Kaip tokios veiklos pavyzdžius R. Sikorskis įvardijo išpuolius Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, padegimus bei bandymą susprogdinti traukinį ant aukšto geležinkelio pylimo. Pasak ministro, traukinys nenulėkė nuo bėgių tik dėl „teroristų“ nekompetencijos.
2025 metų lapkritį diversijos buvo įvykdytos geležinkelio linijoje Varšuva–Dorohusk. Mikoje, Garvolino apskrityje, sprogmuo sunaikino geležinkelio bėgius.
Kitoje vietoje, netoli Gołambo geležinkelio stoties Pulavų apskrityje, traukinys, kuriuo važiavo 475 keleiviai, turėjo staiga stabdyti dėl apgadintos geležinkelio linijos.
R. Sikorskis taip pat atkreipė dėmesį į nuolatinius kibernetinius išpuolius prieš Lenkijos ligonines, finansų sistemą ir energetikos infrastruktūrą, taip pat į dronų įskridimus į šalies teritoriją. Jis priminė ir Rusijos sparnuotosios raketos su kovine galvute sprogimą Lenkijoje – turima omenyje raketa Ch-101, kuri liepos pabaigoje nukrito ir sprogo netoli Tarnavos vietovės Liublino vaivadijoje.
Prie šių grėsmių, pasak ministro, prisideda šnipinėjimas ir jūroje esančios kritinės infrastruktūros kartografavimas. Jis pabrėžė, kad tokie incidentai vyksta nuolat.
„Tai vyksta be perstojo. Žinome, kuris konkretus Rusijos karinės žvalgybos GRU padalinys už to stovi, ir žinome, kad jie rengiasi eskalacijai“, – sakė R. Sikorskis.
Paklaustas, ar Europa neturėtų griežčiau atsakyti į Rusijos provokacijas, ministras pabrėžė, kad Europos valstybės nenaudoja tokių metodų kaip Rusija.
„Mes neturime skyrių, skirtų vadinamiesiems nešvariems darbams, kaip jie tai vadina, – žudikų būrių. Nesiunčiame į Rusiją dronų ar teroristų, nes esame taikios demokratijos“, – teigė jis.
R. Sikorskis pridūrė, kad Lenkija norėtų, jog Rusija paliktų ramybėje tiek ją, tiek Ukrainą ir laikytųsi Ukrainai suteiktų saugumo garantijų, įtvirtintų Budapešto memorandume bei dvišalėje sienos sutartyje.
Apibendrindamas savo poziciją, Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad geriausias atsakas į Rusijos provokacijas yra didesnė parama Ukrainai.