JAV pareigūnų teigimu, naujos operacijos greičiausiai būtų kur kas platesnės nei ankstesni smūgiai, kuriais siekta tik palaikyti esamą padėtį ir sunaikinti Irano radarus, raketų paleidimo įrenginius bei kitus karinius objektus, kuriuos Teheranas gali greitai atkurti. Tokia taktika buvo taikoma po to, kai D. Trumpas anksčiau šiais metais sustabdė plataus masto kovines operacijas.
„Tai bus didelės apimties operacija“, – CNN sakė vienas iš pareigūnų. Tokiam vertinimui pritaria ir kiti dabartiniai bei buvę JAV pareigūnai, susipažinę su vidinėmis karinio planavimo diskusijomis: kai kurių jų nuomone, klausimas jau nebe tas, ar D. Trumpas įsakys pradėti puolimą, o kada tai įvyks.
Jie mano, kad įsakymas gali būti duotas bet kuriuo metu iki metų pabaigos, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai nutiks po JAV kadencijos vidurio rinkimų. Vis dėlto pareigūnai pabrėžia, kad D. Trumpas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl tolesnių veiksmų ir anksčiau yra rodęs polinkį rinktis tam tikras priemones, tačiau paskutinę akimirką nuo jų atsitraukdavo.
D. Trumpas apie Irano padėtį ir pasidavimą: pateikė savo prognozę
JAV pareigūnai pripažįsta, kad būsima operacija keltų rimtų iššūkių. Irano pajėgos dabar geriau išmano JAV kariuomenės taktiką, todėl amerikiečiams būtų sunkiau veiksmingai sunaikinti visus numatytus taikinius.
Nepaisant šių sunkumų, JAV Centrinės vadovybės ir Pentagono vadovai rengia platų galimų taikinių sąrašą, į kurį įtraukti Irano energetikos infrastruktūros objektai, kariniai objektai ir branduoliniai įrenginiai. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti galimo puolimo planus.
Aukšto rango Pentagono pareigūnas CNN pateiktame pareiškime pabrėžė institucijos vaidmenį planuojant karines operacijas. „Gynybos departamentas yra planavimo organizacija, o jo užduotis – parengti ir įgyvendinti prezidento įsakytas karines galimybes“, – teigiama pareiškime.
Naujausi JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad Iranas ir husių sukilėliai itin rimtai vertina galimybę, jog JAV, o galbūt ir Izraelis, atnaujins smūgius, CNN nurodė dar du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Jų teigimu, JAV ir Izraeliui pradėjus naujas karines operacijas, Teheranas ir husiai greičiausiai nedelsdami atsakytų, taikydamiesi į amerikiečių personalą bei objektus visame regione ir galbūt už jo ribų.
Susiję straipsniai
Kaip anksčiau pranešė CNN, spalio 23 dieną parengtame neviešame, tačiau įslaptinimo žymos neturinčiame JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus Jay’aus Claytono memorandume, adresuotame valstybės sekretoriui Marco Rubio, nurodoma, kad žvalgyba nustatė reikšmingai išaugusias Irano pastangas nusitaikyti į JAV personalą.
Dokumente teigiama, kad planavimo veiksmai „pasiekė pažengusią stadiją tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek kai kuriose kitose šalyse“. Vienas iš naujausius JAV žvalgybos vertinimus žinančių šaltinių pažymėjo, kad šiuo metu Iranas ir husiai greičiausiai nesiims išankstinių eskaluojančių atakų prieš amerikiečių personalą ar Izraelį, tačiau nedvejodami atsakytų, jei pirmieji būtų smogta Iranui.
Ši regioninė grėsmė yra viena iš priežasčių, kodėl artimiausiomis dienomis JAV, kaip tikimasi, toliau tyliai mažins savo ambasadose Artimuosiuose Rytuose dirbančių darbuotojų skaičių. Šaltinio teigimu, nors šiuo metu nurodymas išvykti taikomas tik JAV ambasadai Rijade, Saudo Arabijoje, panašių nurodymų gali sulaukti ir kitos diplomatinės atstovybės, o tose, kurioms tokie nurodymai nebus pateikti, darbuotojų skaičius bus mažinamas nustatant personalo limitus.
Be to, JAV kariuomenės neesminėms funkcijoms priskirti darbuotojai, kurie turėjo atvykti į Artimuosius Rytus per kitą karių rotaciją, informuoti, kad jų siųsti nebereikia. Pasak vieno JAV pareigūno, šis sprendimas taip pat rodo didėjančią tikimybę, kad regione gali kilti nauja eskalacija.
Sekmadienį JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) vadas admirolas Bradas Cooperis lankėsi Hormūzo sąsiauryje, kol JAV kariuomenė tęsia Irano uostų blokadą ir padeda laivams plaukti šiuo strategiškai svarbiu vandens keliu. CENTCOM pranešė, kad B. Cooperis sraigtasparniu skrido virš sąsiaurio ir „stebėjo dabartinę operacinę aplinką“, taip pat susitiko su kariais, kurie išvalė vandens kelią nuo Irano padėtų minų.
„Mes ir toliau petys į petį stovime su savo partneriais Persijos įlankoje ir laivybos pramone“, – pranešime spaudai teigė B. Cooperis. Jis pridūrė, kad šis vizitas pabrėžia tvirtą JAV įsipareigojimą užtikrinti tolesnę laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.
Nepaisant išaugusio sąsiauriu plaukiančių tanklaivių skaičiaus, naftos kainos išlieka aukštos, iš dalies dėl galimų Irano atakų grėsmės. Vienas JAV pareigūnas pripažino, kad ilgainiui dabartinė padėtis Hormūzo sąsiauryje yra „nepakenčiama“.
Pasak pareigūno, jei paskutinę akimirką nepavyks pasiekti diplomatinio proveržio, ši padėtis gali tapti viena iš priežasčių, paskatinsiančių D. Trumpą imtis karinių veiksmų. Tačiau išlieka klausimų, ar Baltieji rūmai turi platesnę strategiją, kaip užbaigti konfliktą.
Izraelis siekia naujų smūgių Iranui
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu siekė surengti naujas atakas prieš Iraną, tačiau JAV pareigūnai paprašė jų atidėti, kol D. Trumpo administracija bus pasirengusi bendrai operacijai. Tai CNN nurodė du JAV pareigūnai ir vienas Izraelio saugumo šaltinis.
„Netanyahu labai norėjo ir bandė įtikinti Trumpą surengti bendrą ataką prieš Iraną dar prieš rinkimus, tačiau Trumpas nedavė žalios šviesos“, – CNN sakė Izraelio saugumo šaltinis. Izraelio ministro pirmininko biuras šią informaciją pavadino „melagingomis naujienomis“.
Pasak to paties šaltinio, viena iš priežasčių, kodėl D. Trumpas nesutiko su pasiūlymu, buvo Izraelio kariuomenės generalinio štabo viršininko Eyalio Zamiro pokalbis su JAV generolu Danu Caine’u, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku. E. Zamiras esą įspėjo, kad ataka pakenktų rinkimams Izraelyje ir lemtų jų atidėjimą.
Izraelio televizijos kanalas „Channel 12 News“ sekmadienį pranešė, kad likus mažiau nei 48 valandoms iki antradienį vykusio balsavimo tarp E. Zamiro ir B. Netanyahu kilo „precedento neturintis“ konfliktas. Pasak kanalo, E. Zamiras iš politinės vadovybės gavo nurodymą, susijusį su Iranu, tačiau pareikalavo išsamaus aptarimo ir teisinių leidimų prieš jį įgyvendinant.
Pranešama, kad kariuomenės vadas baiminosi, jog veiksmai gali būti pagrįsti klaidingu situacijos įvertinimu ir išprovokuoti tiesioginį konfliktą. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas šią informaciją pavadino „visiškai nepagrįsta ir melaginga“.
Dar vienas su situacija susipažinęs šaltinis CNN teigė, kad pastarąją savaitę Izraelis ruošėsi galimybei surengti papildomų smūgių Iranui ir siekė įtikinti JAV pareigūnus paremti šias atakas bei prisidėti prie jų vykdymo. Tačiau aukšto rango JAV pareigūnai, įskaitant D. Trumpą, paragino Izraelį susilaikyti ir leido suprasti, kad abi šalys netrukus galėtų pradėti bendras karines operacijas.
Visų šaltinių teigimu, Izraelis, regis, artimiausiu metu atidėjo planus surengti papildomus smūgius, tačiau telkia pajėgas galimoms bendroms operacijoms su JAV, kurios greičiausiai vyktų po Amerikos kadencijos vidurio rinkimų.
Šaltinis, informuotas apie šiuos planus, pridūrė, kad Izraelis iš dalies sutiko atidėti atakas, nes jam reikalinga JAV parama priešraketinei gynybai. Iranas ir husiai, tikėtina, atsakytų į naują puolimą, o Izraelio gynybinių šaudmenų atsargos per karą jau buvo gerokai išsekusios.
Vienas iš naujausius JAV žvalgybos vertinimus žinančių šaltinių taip pat nurodė, kad B. Netanyahu ir jo sąjungininkai vis dar neturi aiškaus strateginio tikslo, išskyrus siekį parodyti tam tikrą „pažangą“ ir toliau silpninti Irano režimą.
Šią savaitę kalbėdamas Izraelio gynybos pajėgų (IDF) kariūnų baigimo ceremonijoje B. Netanyahu pareiškė, kad jo nurodymas IDF, žvalgybos tarnybai „Mossad“ ir kitoms saugumo institucijoms yra nuversti Irano režimą.
„Planai parengti ir laukia Trumpo pritarimo. Tai galėtų įvykti po kadencijos vidurio rinkimų“, – CNN sakė tas pats šaltinis.
Parengta pagal CNN inf.