Kaip rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentstvo“, Draugystė su A. Vučičiumi Kremliui turėjo didelę politinę reikšmę.
Ji Kremliui leido apeiti ES sankcijas, o pats Belgradas tapo svarbiu slaptų Rusijos operacijų Europoje centru.
Preliminariais duomenimis, studentų judėjimas surinko daugiau kaip 52 proc. balsų, o A. Vučičiaus blokas – 39 proc.. Tyrimų bendrovės „CeSID/Ipsos“ prognozėmis, nugalėtojai gaus 139 iš 250 parlamento mandatų.
Serbijoje įtempta rinkimų kova: studentų judėjimas meta iššūkį A. Vučičiui
A. Vučičius sekmadienio vakare pripažino, kad pralaimėjo rinkimus. Jo vertinimu, studentų judėjimas gaus 135–140 mandatų, o jo vadovaujamas blokas – apie 105.
Studenų judėjimas išaugo iš protestų, prasidėjusių po 2024 metų lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įvykusios stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių. Jie šią tragediją siejo su korupcija.
Susiję straipsniai
Į „Studentų sąrašą“ daugiausia pateko politinės patirties neturintys žmonės – dėstytojai, gydytojai, ūkininkai ir kitų profesijų atstovai.
Rimtos pasekmės Rusijai
A. Vučičius prognozavo, kad naujoji vyriausybė iki kovo–balandžio mėnesių įves sankcijas Rusijai. Visgi pats sąrašas žadėjo ir toliau nesijungti prie sankcijų Rusijai. Tačiau 75 proc. jų rinkėjų pasisako už glaudesnius santykius su Europos Sąjunga.
Žurnalas „Rusija globaliojoje politikoje“ svarsto, kad A. Vučičiaus vykdytą balansavimo politiką gali pakeisti bandymas staigiai perorientuoti Serbiją į Europos Sąjungą. „Ir Rusijai nieko gero tikėtis neverta“, – rašo leidinys, kurio redakcinėje taryboje yra Sergejus Lavrovas ir Jurijus Ušakovas.
Kaip pastebi „Agentstvo“, pasekmių yra ir daugiau.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Serbija neprisijungė prie ES sankcijų, o A. Vučičius ir toliau susitikinėjo su Vladimiru Putinu. Nuo 2014 metų jie buvo susitikę 23 kartus.
2025 metų gegužę A. Vučičius atvyko į Pergalės dienos paradą Maskvoje. Gegužės 9-ąją kartu su juo ten buvo ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Komentuodamas rinkimus Serbijoje, britų dienraštis „The Telegraph“ pavadino A. Vučičių „paskutiniu Putino draugu Europoje“.
Pasak „Agentstvo“, tai atrodo kiek perdėtas apibūdinimas, turint omenyje, kad R. Fico tebėra valdžioje. Be to, nuo gegužės Bulgarijos vyriausybei taip pat vadovauja prorusiškas ministras pirmininkas.
Dideli verslo interesai
Serbijoje taip pat aktyviai veikia Rusijos verslas. „Gazprom Neft“ ir su „Gazprom“ susijusi bendrovė „JSC Intelligence“ kontroliuoja 56,15 proc. naftos bendrovės NIS akcijų. Šiai bendrovei priklauso vienintelė Serbijos naftos perdirbimo gamykla.
„Lukoil“ valdo 112 degalinių. Tiesa, dėl JAV sankcijų abu šie aktyvai šiuo metu yra pardavimo procese. „Gazprom“ taip pat priklauso 51 proc. Banatski Dvoro dujų saugyklos akcijų.
Rusijos geležinkeliai (RŽD) stato Serbijos geležinkelių eismo valdymo centrą, o šalyje veikia „Yandex“ biurai. Savo veiklą čia bando plėtoti ir kitos Rusijos bendrovės.
2021 metų sausį A. Vučičius atidarydamas Serbijos dujotiekio „Balkan Stream“ atkarpą įgyvendino projektą, kuris yra „TurkStream“ („Turkijos srauto“) tęsinys. Šiuo dujotiekiu rusiškos dujos per Turkiją, Bulgariją ir Serbiją pasiekia Vengriją, aplenkdamos Ukrainą.
Ryšiai – ir propagandos bei saugumo klausimais
Europos Sąjungoje uždraudus RT transliacijas, Belgrade pradėjo veikti „RT Balkan“. Kaip nustatė organizacija „Žurnalistai be sienų“, Rusijos redakcija naudojosi Serbija kaip vieta, kurioje Kremliaus propaganda buvo pritaikoma ir vėliau platinama Pietryčių Europoje.
Tarp Rusijos ir Serbijos taip pat vyksta specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas.
2025 metų balandį A. Vučičiaus kvietimu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) tyrė pranešimus apie galimą akustinio ginklo panaudojimą prieš demonstrantus Belgrade.
Serbija taip pat tapo vienu iš pagrindinių centrų, iš kurių vykdomos slaptos Rusijos operacijos Europoje.
Leidinio „Agentstvo“ analizė parodė, kad mažiausiai 29 iš 78 Rusijos ambasados Serbijoje diplomatinių darbuotojų yra susiję arba gali turėti ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Per Serbiją taip pat driekėsi Artiomo Uso pabėgimo maršrutas. Jis pabėgo iš namų arešto Italijoje, iš kurios JAV siekė jo ekstradicijos dėl kaltinimų sankcijų apėjimu.
Rusijos karą palaikantis projektas „Rybar“ taip pat vykdė veiklą Serbijoje. Spalį iš Juodkalnijos išsiuntus Michailą Zvinčiuką, jo komanda prašė leisti grįžti į Rusiją per Belgradą.
Tuo pat metu voro bendrovė „Air Serbia“ išsaugojo tiesioginius skrydžius į Rusiją. Tai sudarė galimybę Rusijos piliečiams per Belgradą skristi į kitas Europos šalis, taip apeinant ES taikomus tiesioginių skrydžių iš Rusijos apribojimus.