Maždaug 7,3 mln. balsavimo teisę turinčių Izraelio gyventojų renka 120 narių turintį 26-ąjį Knesetą. Šiuose rinkimuose taip pat sprendžiasi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinė ateitis.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iki 14 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas pasiekė 44,9 proc. – tai didžiausias tuo paros metu užfiksuotas aktyvumas parlamento rinkimuose nuo 1973 m.
Liudininkai pranešė apie ilgas eiles prie rinkimų apylinkių Tel Avive ir vietovėse, kuriose daugumą gyventojų sudaro arabai.
B. Netanyahu pasirodžius JT Generaliniuose debatuose – iškalbingi diplomatų veiksmai
B. Netanyahu paragino savo šalininkus ateiti balsuoti, atkreipdamas dėmesį į didelį arabų rinkėjų aktyvumą, kuris gali pabloginti jo galimybes laimėti rinkimus.
Netanyahu partija prašo pratęsti balsavimą Izraelio parlamento rinkimuose
Izraelyje vykstant parlamento rinkimams, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partija „Likud“ paprašė pratęsti balsavimo apylinkių darbo laiką.
„Pateikėme prašymą pratęsti balsavimo laiką“, – antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė dešinioji partija. B. Netanyahu partija taip pat mėgino mobilizuoti savo rinkėjus.
„Balsuokite tik už „Likud“, – rašė ji tinkle „Telegram“.
Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti 22.00 val. vietos laiku. Po to laukiama pirmųjų preliminarių rinkimų rezultatų prognozių.
Įpusėjus rinkimų dienai, 14.00 val. vietos laiku, buvo užfiksuotas rekordinis 44,9 proc. rinkėjų aktyvumas.
Antradienį izraeliečiai pirmą kartą po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio renka naują parlamentą. Balsavimas laikomas rinkimais, nulemsiančiais tolesnę šalies kryptį smarkiai susiskaldžiusioje valstybėje, ir savotišku referendumu dėl B. Netanyahu.
Tikimasi atkaklios kovos tarp B. Netanyahu dešiniųjų stovyklos ir centro dešiniųjų opozicijos politiko Gadi Eisenkoto vadovaujamo bloko.
Prognozuojama atkakli kova
Tai pirmieji rinkimai šalyje po 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams po „Hamas“ surengtų žudynių, ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu vis dar atsisako prisiimti asmeninę atsakomybę už nesugebėjimą atremti „Hamas“ vadovaujamų išpuolių.
Susiję straipsniai
Nors tarptautinė bendruomenė daugiausia dėmesio skiria Izraelio veiksmams Gazos Ruože ir Vakarų Krante, patiems izraeliečiams svarbiausiais klausimais laikomi saugumas ir demokratija.
Prognozuojama atkakli kova tarp B. Netanyahu vadovaujamos dešiniųjų stovyklos ir jo pagrindinio varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto, vadovaujančio centristinei partijai „Yashar“, stovyklos.
Visoje šalyje veikia apie 12 tūkst. rinkimų apylinkių, dauguma jų – iki 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pirminės prognozės, paremtos balsavusių rinkėjų apklausomis, turėtų būti paskelbtos pasibaigus balsavimui.
Šimtų tūkstančių karių ir rezervistų balsai, kurie, kaip prognozuojama, sustiprins dešiniųjų stovyklos pozicijas, bus pradėti skaičiuoti trečiadienį.
Jei nė vienai stovyklai nepavyks užsitikrinti daugumai reikalingo 61 mandato, gali susidaryti politinė aklavietė, kaip jau yra nutikę per ankstesnius rinkimus.
Rinkimuose varžosi iš viso 36 rinkimų sąrašai. Naujausios apklausos rodo, kad maždaug trečdalis jų gali įveikti 3,25 proc. rinkimų barjerą ir patekti į parlamentą.
Preliminarūs galutiniai rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti ketvirtadienį, o oficialius rezultatus numatoma paskelbti praėjus aštuonioms dienoms po rinkimų.
Tuomet prezidentas Isaacas Herzogas paves daugiausia galimybių suformuoti vyriausybę turinčiam kandidatui pradėti derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Iš pradžių jam bus suteiktos keturios savaitės valdančiajai koalicijai sudaryti.
Ankstesni parlamento rinkimai vyko 2022 m. lapkritį. Po jų B. Netanyahu suformavo vyriausybę, kurią sudarė jo partija „Likud“, ultraortodoksų partijos ir kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos. Tai buvo tuo metu labiausiai dešiniųjų pažiūrų vyriausybė Izraelio istorijoje.