Penktadienį paskelbtos apklausos rodo, kad dabartinis ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas turi beveik vienodas galimybes užimti ministro pirmininko postą.
Kaip rašo BBC, prognozuojama, kad nė vienas jų politinis blokas neužsitikrins 61 mandato, būtino daugumai parlamente sudaryti. Tai reiškia, kad po rinkimų gali laukti savaitės ar net mėnesiai politinių derybų.
Dėl Izraelio proporcinės rinkimų sistemos visos šalies vyriausybės iki šiol buvo koalicinės. Kova dėl valdžios kartais paskatindavo netikėtas politines sąjungas.
„Flydubai“ oro linijų lėktuve buvę keleiviai pasidalijo siaubingais išgyvenimais: moteris šaukė „bado peiliu“
Šie rinkimai – kaip niekad įtempti, o politinės partijos jau yra nubrėžusios aiškias ribas, kurių neketina peržengti.
G. Eisenkotas, vadovaujantis neseniai įkurtai partijai „Yashar“, yra pagrindinė vadinamojo permainų bloko figūra. Šį bloką sudaro ideologiškai skirtingos partijos, kurias vienija bendras tikslas – nušalinti B. Netanyahu nuo valdžios.
Susiję straipsniai
Tarp kitų šio bloko lyderių – buvęs ministras pirmininkas Naftali Bennettas ir Avigdoras Liebermanas, abu dešiniųjų pažiūrų politikai, besilaikantys griežtos pozicijos saugumo klausimais, taip pat kairiųjų pažiūrų buvęs generolas Yairas Golanas.
B. Netanyahu galimybės išlikti valdžioje priklausys nuo to, ar jam pavyks dar kartą sudaryti sąjungą su kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijomis. Jos sudaro dabartinę jo vadovaujamą koaliciją – dešiniausią Izraelio istorijoje.
Rinkimuose taip pat dalyvauja du arabų partijų blokai.
Maždaug penktadalį Izraelio gyventojų sudaro arabai, kurių daugelis save vadina Izraelio pilietybę turinčiais palestiniečiais.
Teoriškai šios partijos galėtų tapti lemiama jėga formuojant vyriausybę. Tačiau visos pagrindinės žydų partijos, išskyrus vieną, atmetė galimybę su jomis bendradarbiauti.
Antradienį 22 val. Lietuvos laiku Izraelio televizijos kanalai paskelbs balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus. Jie leis susidaryti pirminį vaizdą apie rinkimų baigtį, tačiau gali gerokai skirtis nuo galutinių rezultatų.
Visoje šalyje izraeliečiai rinksis stebėti skelbiamų rezultatų. B. Netanyahu vadovaujama „Likud“ partija susirinks Jeruzalėje, o G. Eisenkoto „Yashar“, įkurta tik praėjusiais metais, – Tel Avive.
Svarbiausia tema – saugumas
Svarbiausia rinkimų kampanijos tema tapo saugumas.
Opozicinis blokas griežtai kritikavo B. Netanyahu dėl precedento neturinčios saugumo sistemos nesėkmės, dėl kurios 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ vadovaujami kovotojai galėjo surengti išpuolius prieš Izraelį. Per juos žuvo beveik 1,2 tūkst. žmonių, o 251 žmogus buvo paimtas įkaitu ir išgabentas į Gazos Ruožą.
Opozicija reikalavo sudaryti nepriklausomą komisiją šioms atakoms ištirti. B. Netanyahu ilgą laiką tam priešinosi, tvirtindamas, kad tokia komisija būtų šališka jo atžvilgiu.
Opozicijos politikai taip pat atkreipia dėmesį į, jų nuomone, B. Netanyahu keliamas grėsmes demokratijai.
Teisme vis dar nagrinėjama B. Netanyahu korupcijos byla, o pats ministras pirmininkas kaltinimus neigia. Be to, jis toliau siekia įgyvendinti prieštaringai vertinamą teismų sistemos reformą, dėl kurios dar prieš spalio 7-osios išpuolius šalyje vyko masiniai protestai.
Nepaisydamas opozicijos kritikos, B. Netanyahu ir vėl pristatė save kaip „poną Saugumą“. Jis pabrėžė strategines Izraelio pergales karuose Artimuosiuose Rytuose ir glaudžius santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Sekmadienį Izraelio televizijos kanalas „Channel 12“ pranešė, kad B. Netanyahu prieš pat rinkimus siekė inicijuoti karinius veiksmus, galėjusius išprovokuoti konfrontaciją su Iranu, tačiau tam pasipriešino jo paties kariuomenės vadas Eyalas Zamiras.
Kitą dieną CNN pranešė, kad B. Netanyahu taip pat mėgino įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti naujus smūgius Iranui, tačiau šis tam nepritarė. B. Netanyahu abu pranešimus paneigė.
Paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis B. Netanyahu taip pat atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, paskelbęs dirbtinio intelekto sukurtą vaizdą, kuriame pavaizduotas branduolinis sprogimas Tel Avive. Jis perspėjo, kad tik jis gali apsaugoti Izraelį, „jeigu iraniečiai įgytų branduolinį ginklą“.
G. Eisenkotas tokį B. Netanyahu elgesį pavadino „isterišku“.
Diskutuojama ir apie šaukimą į kariuomenę
Dar viena svarbi rinkimų tema – šaukimas į kariuomenę. B. Netanyahu vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti Aukščiausiojo Teismo sprendimo, pagal kurį ultraortodoksų žydų vyrai, visą laiką skiriantys religinėms studijoms, taip pat turėtų būti šaukiami atlikti karo tarnybą.
Tai itin visuomenę skaldantis klausimas, nes tūkstančiai kitų Izraelio piliečių buvo pašaukti į kariuomenę dalyvauti pastarųjų metų karuose.
Gazos klausimu G. Eisenkoto pozicija iš esmės panaši į B. Netanyahu. Jis pažadėjo per 18 mėnesių nutraukti „Hamas“ valdymą šioje teritorijoje – įgyvendinant JAV vadovaujamą taikos planą arba, jei prireiktų, karinėmis priemonėmis.
Nors praėjusiais metais buvo susitarta dėl paliaubų, Izraelis beveik kasdien toliau rengė smūgius Gazos Ruože, teigdamas, kad taikosi į „Hamas“ kovotojus.
G. Eisenkotas iš esmės palaiko Izraelio nausėdijas okupuotame Vakarų Krante, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis.
Tačiau jis nori imtis griežtesnių priemonių prieš ekstremistinių pažiūrų žydų naujakurius, kurių išpuolių skaičius, Jungtinių Tautų duomenimis, pasiekė rekordines aukštumas.
Jis taip pat kalbėjo apie sąlygų sudarymą palestiniečių „autonomijai arba riboto valstybingumo dariniui“, tačiau išlaikant galutinę Izraelio saugumo kontrolę.
Dviejų valstybių sprendimas – nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimas, kad ji galėtų taikiai egzistuoti greta Izraelio, – iš esmės išnyko iš pagrindinės Izraelio politinės darbotvarkės.
Sudėtingos koalicijų formavimo derybos
Nors kai kurie apžvalgininkai spėlioja, kad arabų partijos galėtų neformaliai palaikyti G. Eisenkoto vadovaujamą mažumos vyriausybę, A. Liebermanas, vienas svarbiausių galimų koalicijos partnerių, atmetė galimybę dalyvauti tokiame susitarime.
Tokios iš anksto nubrėžtos politinės ribos gerokai apsunkina koalicijų formavimą. Vis dėlto kol kas neaišku, kokių nuolaidų, susitarimų ar net pozicijų pasikeitimų galima tikėtis paskelbus rinkimų rezultatus.
Rinkimuose balsuos ir šimtai tūkstančių Izraelio karių bei rezervistų, tačiau daugelis jų balsų bus pradėti skaičiuoti tik trečiadienį.
Tai reiškia, kad vėliau suskaičiuoti balsai gali suteikti papildomą postūmį dešiniosioms partijoms, kurios, kaip manoma, turi stiprų šios rinkėjų grupės palaikymą.
Nors rinkimai dažnai pristatomi kaip tiesioginė G. Eisenkoto ir B. Netanyahu dvikova, neatmetama galimybė, kad ministru pirmininku gali tapti ir kitas politinis lyderis.
Taip galėtų nutikti, jei kuris nors partijos vadovas atsisakytų paremti koaliciją, nebent jam pačiam būtų suteiktas ministro pirmininko postas.
Vienas didžiausią nerimą keliančių scenarijų – politinė aklavietė, kai nė vienas blokas nesugebėtų užsitikrinti daugumos, o mažumos vyriausybės suformuoti taip pat nepavyktų.
Tokiu atveju būtų skelbiami nauji rinkimai, o B. Netanyahu liktų laikinuoju ministru pirmininku.
2019–2022 metais Izraelyje įvyko net penkeri parlamento rinkimai, nes politinėms partijoms vis nepavykdavo susitarti dėl bendradarbiavimo ir stabilios vyriausybės sudarymo.
Parengta pagal BBC inf.