Rinkimai Izraelyje: pirmaujanti B. Netanyahu partija daugumos greičiausiai negaus

Tačiau nei B. Netanyahu stovykla, nei jo politinių varžovų blokas, kuriuos sudaro po kelias partijas, neužsitikrino absoliučios daugumos.

Prognozių duomenimis, G. Eisenkoto blokas B. Netanyahu stovyklą lenkia dviem ar trimis mandatais. Premjero blokui prognozuojama tik 50 iš 120 vietų parlamente. Todėl kol kas visiškai neaišku, kaip bus suformuota vyriausybė ir kas taps būsimuoju ministru pirmininku.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iki 20 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias tokiu rinkimų dienos metu nuo 1988 m. Likus dviem valandoms iki balsavimo apylinkių uždarymo, savo balsą jau buvo atidavę 74,3 proc. iš maždaug 7,3 mln. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Per ankstesnius rinkimus prieš ketverius metus tuo pačiu metu rinkėjų aktyvumas siekė 66,3 proc., o galutinis aktyvumas buvo 70,6 proc.

Pirmieji rinkimai po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengtų žudynių ir po jų prasidėjusio karo Gazos Ruože laikomi itin svarbiais Izraelio vidaus politikos ateičiai. Pagrindinis klausimas – ar B. Netanyahu ir jo dešiniųjų religinių partijų sąjungininkai išliks valdžioje, ar susiformuos dauguma, siekianti politinių permainų.

Tačiau esminis Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu pasikeitimas laikomas mažai tikėtinu net ir tuo atveju, jei valdžią perimtų opozicija.

Liudininkų teigimu, prie balsavimo apylinkių Tel Avive, taip pat ir miestuose, kuriuose gyvena daug arabų, nusidriekė ilgos eilės. Žiniasklaidos duomenimis, daugiau kaip 70 tūkst. izraeliečių atvyko iš užsienio, kad galėtų balsuoti.

B. Netanyahu socialiniame tinkle „X“ ragino savo šalininkus dalyvauti rinkimuose. Kaip ir per ankstesnius rinkimus, 77 metų premjeras šį raginimą grindė esą neįprastai dideliu arabų kilmės Izraelio piliečių aktyvumu. Jis kalbėjo apie „pavojaus signalą“, nes dešiniųjų stovykloje rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis.

Ilgiausiai Izraelio premjero pareigas einantis B. Netanyahu jau kelis dešimtmečius daro didelę įtaką šalies politikai. Šeštoji jo vyriausybė, suformuota 2022 m. pabaigoje, buvo laikoma labiausiai dešiniąja Izraelio istorijoje. Ji rėmėsi kraštutinių dešiniųjų ir griežtai religingomis partijomis.

Vyriausybės inicijuota teismų sistemos reforma 2023 m. sukėlė kelis mėnesius trukusius masinius protestus.

Po „Hamas“ žudynių ir karo Gazos Ruože B. Netanyahu patyrė didelį spaudimą dėl saugumo tarnybų nesėkmių, savo politinės atsakomybės ir įkaitų klausimo sprendimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas du kartus viešai paragino rinkėjus palaikyti B. Netanyahu.

Izraelio opozicija parlamento rinkimų rezultatus vertina kaip ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pralaimėjimą, nors, remiantis prognozėmis, jo partija „Likud“ tapo stipriausia politine jėga parlamente.

Tačiau B. Netanyahu kelių partijų blokas, didžiųjų televizijos kanalų prognozėmis, neužsitikrino absoliučios daugumos ir turėtų gauti tik 50 iš 120 vietų parlamente. Po rinkimų prieš ketverius metus B. Netanyahu buvo suformavęs koaliciją, turėjusią 64 mandatus.

Opozicijos lyderis Jairas Lapidas, jo biuro duomenimis, pareiškė: „Neleiskite niekam jūsų suklaidinti: Netanyahu blokas patyrė triuškinamą pralaimėjimą.“

Jis kalbėjo apie „visišką žlugimą“ ir teigė, kad visuomenė B. Netanyahu stovyklą „išsiuntė namo“.

Kairiųjų liberalų partijos „Demokratai“ pirmininkas Jairas Golanas taip pat pareiškė, kad visuomenė „išmetė Netanyahu vyriausybę“. Pasak jo, dabar atsirado „istorinė galimybė suformuoti tikrų permainų vyriausybę Izraelyje“.

Tačiau, remiantis prognozėmis, absoliučios daugumos parlamente neužsitikrino ir buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto, laikyto pagrindiniu B. Netanyahu varžovu, vadovaujamas partijų blokas.

Todėl kol kas visiškai neaišku, kaip bus formuojama vyriausybė ir kas taps būsimuoju ministru pirmininku.

Pagrindinis Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu varžovas rinkimuose po pirmųjų rezultatų prognozių paskelbimo pareiškė sieksiantis pakeisti B. Netanyahu vyriausybę.

Remiantis didžiųjų televizijos kanalų prognozėmis, B. Netanyahu dešiniųjų konservatorių partija „Likud“ tapo stipriausia politine jėga parlamente. Tačiau premjero blokas, kuriam priklauso kelios griežtai religinės ir kraštutinių dešiniųjų partijos, neužsitikrino absoliučios daugumos ir turėtų gauti tik 50 iš 120 vietų parlamente. Po rinkimų prieš ketverius metus B. Netanyahu buvo suformavęs koaliciją, turėjusią 64 mandatus.

Centristinės partijos „Yashar“ pirmininkas, buvęs kariuomenės vadas Gadis Eisenkotas, jo biuro duomenimis, pareiškė, kad prognozės rodo, jog „dauguma Izraelio piliečių visiškai prarado pasitikėjimą Netanyahu ir už spalio 7-ąją atsakinga vyriausybe“.

Buvęs kariuomenės vadas pareiškė, kad dabar „nedelsdamas imsis veiksmų, kad įgyvendintų rinkėjų valią, pakeistų Netanyahu vyriausybę ir kuo greičiau suformuotų sionistinę vyriausybę, įsipareigojusią siekti privalomosios karinės tarnybos visiems“.

Tačiau, remiantis prognozėmis, G. Eisenkoto vadovaujamas partijų blokas taip pat neužsitikrino absoliučios daugumos parlamente, nors B. Netanyahu stovyklą lenkia dviem ar trimis mandatais.

Pačiam B. Netanyahu šie rinkimai taip pat yra itin svarbūs. Nuo 2020 m. jo atžvilgiu vyksta teismo procesas dėl korupcijos, tačiau premjeras visus kaltinimus neigia.

Pagrindinis B. Netanyahu varžovas, 66 metų G. Eisenkotas, praėjusiais metais įkūrė centristinę partiją „Yashar“ (hebrajiškai – „tiesiai“), siekdamas tapti alternatyva dabartiniam premjerui.

Buvęs Izraelio kariuomenės Generalinio štabo viršininkas (2015–2019 m.) laikomas konservatyvių pažiūrų saugumo politikos srityje ir principingu politiku, tačiau kartu vertinamas kaip stokojantis charizmos.

G. Eisenkotas pažadėjo naują politikos stilių. „Izraelyje pučia permainų vėjas, šie pokyčiai prasidės šiandien 22 val.“, – pareiškė jis. Politikas žadėjo valdyti šalį ne „skaldymu ir panikos kurstymu, o vienybe ir tikra meile“.

Po „Hamas“ žudynių G. Eisenkotas prisijungė prie tuometės nepaprastosios padėties vyriausybės, tačiau vėliau dėl nesutarimų su B. Netanyahu iš jos pasitraukė.

Per karą Gazos Ruože penkių vaikų tėvas neteko sūnaus ir dviejų sūnėnų, kurie tarnavo kariuomenėje.

G. Eisenkotas reikalauja valstybinio tyrimo dėl nesėkmių, susijusių su „Hamas“ išpuoliu, ir kritikuoja B. Netanyahu koalicijos partnerių siekiamas karinės tarnybos išimtis ultraortodoksams vyrams.

Jis nepritaria nei pakartotiniam Gazos Ruožo apgyvendinimui Izraelio naujakuriais, nei Palestinos valstybės įkūrimui. Neseniai politikas pažadėjo, kad tapęs vyriausybės vadovu per 18 mėnesių nutrauktų „Hamas“ valdymą Gazos Ruože.

Per rinkimų kampaniją, be saugumo padėties, svarbiausi klausimai buvo Izraelio demokratijos ateitis, prieštaringai vertinama teismų reforma, ginčas dėl ultraortodoksų karinės tarnybos ir asmeninė B. Netanyahu atsakomybė už spalio 7 d. teroro išpuolį.

Šie klausimai smarkiai suskaldė Izraelio visuomenę ir sukėlė ilgalaikius masinius protestus.

Preliminarių galutinių rezultatų tikimasi ketvirtadienį, o oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti praėjus aštuonioms dienoms po rinkimų.

Po to prezidentas Yitzhakas Herzogas pavės formuoti vyriausybę kandidatui, kuris, jo vertinimu, turi daugiausia galimybių užsitikrinti parlamento daugumos paramą.