Po įtemptų rinkimų Izraelyje – B. Netanyahu ir jo varžovo pareiškimai (1)

Antradienį rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias, koks buvo matytas per kelis dešimtmečius. Izraeliečiai balsavo dėl prieštaringai vertinamo ilgiausiai šalies istorijoje premjero pareigas einančio B. Netanyahu valdymo, per kurį Izraelio politika smarkiai pasuko į dešinę, o atsakydamas į grupuotės „Hamas“ išpuolį premjeras pradėjo virtinę karų.

Balsavusių rinkėjų apklausos parodė, kad buvusio kariuomenės vado ir politikos naujoko G. Eisenkoto vadovaujamas opozicijos blokas ir B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų stovykla surinko panašų mandatų skaičių, tačiau abiem gerokai pritrūko iki daugumos parlamente.

Labiausiai savo pozicijas sustiprino Izraelio arabų partijos, kurių rinkėjai, siekdami pasipriešinti B. Netanyahu, itin gausiai dalyvavo balsavime. Premjeras ne kartą perspėjo, kad ši mažuma gali susilpninti jo propaguojamą žydų nacionalistinę Izraelio politikos kryptį.

Po 3 val. ryto (1 val. Grinvičo laiku) Jeruzalės konferencijų centre sveikindamas jį džiaugsmingai sutinkančius šalininkus, B. Netanyahu paragino suformuoti „stiprią dešiniųjų vyriausybę“ ir pareiškė, kad „žydų ir sionistų dauguma turi susivienyti“.

77 metų premjero kalba buvo neįprastai trumpa, o apie savo pergalę jis tiesiogiai nepaskelbė.

Vietoj to jis išvardijo lyderius, kurie buvo jo įsakymu nukauti per Izraelio operacijas, ir vėl užsiminė esąs pasirengęs kartu su artimu sąjungininku JAV prezidentu Donaldu Trumpu surengti trečiąją Irano bombardavimo kampaniją.

„Izraelis kartu su mūsų partneriu prezidentu Trumpu turi unikalią galimybę visiems laikams pašalinti Irano keliamą egzistencinę grėsmę“, – sakė B. Netanyahu.

Tel Avive į šalininkus besikreipęs G. Eisenkotas netiesiogiai perspėjo B. Netanyahu, kuris, stebėtojų teigimu, galėtų pasinaudoti karu siekdamas suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę.

„Netanyahu, nė nedrįsk naudotis Izraelio saugumu savo politiniams tikslams“, – sakė G. Eisenkotas.

Kreipdamasis į Izraelio saugumo institucijų atstovus, G. Eisenkotas pabrėžė, kad jie tarnauja valstybei, o ne B. Netanyahu, kurį pavadino „laikinuoju premjeru, neturinčiu nei mandato, nei žmonių pasitikėjimo“.

G. Eisenkoto ir B. Netanyahu požiūriai daugeliu saugumo klausimų sutampa. G. Eisenkotas taip pat palaikė po spalio 7 d. išpuolio pradėtą Izraelio puolimą Gazos Ruože, pavertusį didelę šios teritorijos dalį griuvėsiais.

Tačiau G. Eisenkotas pažadėjo Izraelyje kurti įtraukesnę atmosferą ir pažaboti ekstremistinių pažiūrų naujakurius Vakarų Krante, kurie puldinėja palestiniečius ir už tai beveik nesulaukia bausmių.

Rinkėjų aktyvumui pasiekus beveik 78 proc. – aukščiausią lygį nuo 1999 m., – G. Eisenkotas pareiškė, kad rengti naujus rinkimus būtų klaida, ir pažadėjo „nedelsdamas“ imtis vyriausybės formavimo.

„Visuomenė balsavo už pokyčius, – sakė G. Eisenkotas. – Garbingas lyderis pripažintų žmonių pareikštą nepasitikėjimą ir dar šiandien paskelbtų pasitraukiantis iš politikos.“

Trijų pagrindinių Izraelio televizijos kanalų atliktų balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, abu blokai turėtų gauti maždaug po 51 mandatą, na o daugumai parlamente užsitikrinti reikalingas 61 mandatas. Iš pradžių apklausos rodė nedidelį opozicijos pranašumą.

Prognozuojama, kad Izraelio arabų partijų sąrašai iškovos 17–18 mandatų – gerokai daugiau nei anksčiau. Kai kuriose Izraelio arabų bendruomenėse rinkėjų aktyvumas buvo beveik visuotinis, o tai siejama su pasipiktinimu dažnai menkinamais B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų sąjungininkų pasisakymais jų atžvilgiu.

Vienas svarbiausių Izraelio arabų politinių lyderių Mansouras Abbasas pareiškė manantis, kad dešinieji „patyrė didelį pralaimėjimą“, ir išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su G. Eisenkotu.

Tačiau per rinkimų kampaniją G. Eisenkotas pareiškė neformuosiantis vyriausybės kartu su Izraelio arabų parlamentarais, o B. Netanyahu vėl leido suprasti, kad arabų parlamentarų balsais besiremianti vyriausybė būtų neteisėta.

Arabų parlamentarai galėtų palaikyti G. Eisenkoto mažumos vyriausybę balsuojant parlamente, patys prie koalicijos neprisijungdami. Jei to nepavyktų pasiekti, Izraelyje galėtų būti surengti nauji rinkimai.

Kraštutinių dešiniųjų politikas Itamaras Ben Gviras, kuriam, sprendžiant iš balsavusių rinkėjų apklausų, nepavyko pasiekti tokio rezultato, kokio daugelis tikėjosi, perspėjo B. Netanyahu nesirinkti kito varianto – nacionalinės vienybės vyriausybės su G. Eisenkotu.

„Tai būtų siaubinga klaida“, – sakė I. Ben Gviras, pasisakantis už palestiniečių išvarymą ir veikiausiai nebūsiantis įtrauktas į jokią nacionalinės vienybės vyriausybę.

Jeruzalės hebrajų universiteto politologas Gideonas Rahatas teigė, kad I. Ben Gvirui pavyko mobilizuoti rinkėjus – tik ne savo šalininkus, o Izraelio arabus.

„Net jei Netanyahu pralaimėjo, tai nereiškia, kad Eisenkotas laimėjo“, – visgi pridūrė jis.

Rinkimai vyko Izraeliui tampant vis labiau atskirtu nuo tarptautinės bendruomenės dėl karo su Iranu, karinės kampanijos Gazos Ruože, sparčiai plečiamų gyvenviečių ir smurto okupuotame Vakarų Krante.

Pačiam B. Netanyahu Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl veiksmų Gazos Ruože yra išdavęs arešto orderį. Be to, Izraelyje jam pateikti kaltinimai korupcija, dėl kurių, praradęs valdžią, jis galėtų atsidurti kalėjime.

G. Eisenkotas yra politikos naujokas, kurio santūrus bendravimo būdas smarkiai skiriasi nuo iškalbingo dabartinio premjero stiliaus.

Maroko žydų imigrantų darbininkų šeimoje gimęs G. Eisenkotas taptų pirmuoju Izraelio premjeru, kilusiu iš Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos regiono.

Prieš balsavimą 66 metų G. Eisenkotas plačiai nesiafišuodamas aplankė savo sūnaus Galo kapą. Jo žūtis per kovas Gazos Ruože sulaukė daugelio izraeliečių užuojautos.

Skaičiuojama, kad dalyvauti rinkimuose, laikomuose itin svarbiais šalies ateičiai, iš užsienio specialiai atskrido dešimtys tūkstančių izraeliečių.

55 metų Eilana Zisblit naujienų agentūrai AFP pasakojo grįžusi iš Kanados, kur gyvena beveik 30 metų, kad galėtų balsuoti už G. Eisenkoto blokui priklausančią centro dešiniųjų partiją.

„Šalis juda labai, labai bloga kryptimi. Tai pasakytina ir apie šalyje gyvenančius žydus bei arabus, ir apie užsienyje gyvenančius žydus“, – sakė ji.

Pasak jos, veiksmų imtis reikia „dabar, antraip šalies iš tiesų nebeliks“.