Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie Rusijos karą Ukrainoje ir diplomatines pastangas jį užbaigti.
Abu Šiaurės šalių lyderiai paragino V. Putiną nutraukti karą, tačiau jų pokalbis sukėlė kai kurių sąjungininkų nepasitenkinimą. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sukritikavo, jos teigimu, nepakankamą veiksmų koordinavimą su kitomis Europos šalimis.
„Manau, kad Europa turėtų laikytis išvien, o ne veikti pavieniui“, – duodama interviu Danijos visuomeniniam transliuotojui DR pareiškė ji.
D. Trumpas skelbia apie artėjantį Ukrainos ir Rusijos susitikimą: „Darome pažangą“
Reaguodama į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, Suomija 2023 m. įstojo į NATO ir taip atsisakė kelis dešimtmečius vykdytos karinio neutraliteto politikos. Tiek Suomija, tiek Norvegija turi sausumos sieną su Rusija.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pareiškė, kad Helsinkis siekia ne gerinti santykius su Maskva, o skatinti pažangą siekiant taikos, pranešė Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“.
E. Valtonen taip pat esą pridūrė, kad „Suomija nesiekia tarpininkės vaidmens“ derybose dėl karo užbaigimo, nes ji „yra ir liks Ukrainos pusėje“.
„Deja, Rusija nenutraukė savo karo, o toliau jį eskaluoja. Todėl (...) remiame ne tik Ukrainą, bet ir JAV vadovaujamą taikos procesą, kuriuo siekiama sustabdyti šias žudynes“, – E. Valtonen žodžius citavo leidinys „Ukrainska Pravda“.
Susiję straipsniai
Šie pareiškimai nuskambėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai atnaujinus diplomatines pastangas tarpininkauti siekiant užbaigti karą po kelis mėnesius trukusio derybų sąstingio.
Ankstesnės JAV tarpininkaujant vykusios taikos derybos šių metų pradžioje įstrigo prasidėjus JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu. Tuo metu Kyjivas ir vėl atmetė Maskvos reikalavimus perleisti jai Ukrainos teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Praėjusią savaitę Ukrainos ir Rusijos pareigūnai patvirtino planus lapkričio pirmoje pusėje Abu Dabyje surengti naujas derybas, kuriose dalyvautų Vašingtono, Maskvos ir Kyjivo atstovai. Tačiau tiksli jų data kol kas nepatvirtinta.
E. Valtonen, kurios žodžius citavo Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“, pareiškė, kad tiesioginių Rusijos ir Europos derybų pradžia priklausys nuo padėties Ukrainos fronte ir, svarbiausia, nuo Maskvos pasirengimo siekti taikos.
„Kol kas tokių ženklų iš tiesų nematyti, nors šiemet Rusijos padėtis tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu gerokai susilpnėjo“, – E. Valtonen žodžius citavo žiniasklaida.