Artimiausiomis savaitėmis laukia sudėtingi sprendimai, įskaitant tai, ar kai kurios žydų ir arabų partijos sudarys istorinę sąjungą, ar dalis partijų, per rinkimų kampaniją žadėjusių nušalinti B. Netanyahu, atsisakys šio pažado ir susivienys su smarkiai visuomenę skaldančiu ministru pirmininku. Kol vyksta derybos dėl valdžios, B. Netanyahu lieka savo poste.
Galutiniai rezultatai gali paaiškėti jau ketvirtadienio vakarą, suskaičiavus apie pusę milijono balsų, kuriuos atidavė kariai, diplomatai, kalėjimuose ir ligoninėse esantys žmonės bei kiti ne rinkimų apylinkėse balsavę rinkėjai. Visgi nemanoma, kad šie balsai turės esminės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
Izraelio žiniasklaidos prognozėmis, B. Netanyahu blokas parlamente iškovos 53 mandatus, opozicinės partijos – 48, o arabų vadovaujamos partijos, kurios taip pat siekia nušalinti B. Netanyahu nuo valdžios, – 19 mandatų.
Po įtemptų rinkimų Izraelyje – skambūs B. Netanyahu ir jo varžovo pareiškimai
Rengiami mitingai už koaliciją su arabų partijomis
Pagrindinis B. Netanyahu varžovas, buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas, pirmą kartą viešai pasisakydamas po ankstų trečiadienio rytą šalininkams sakytos kalbos, kalbėjo apie vyriausybę, kuri tarnautų visiems ir atspindėtų žmonių valią.
Susiję straipsniai
G. Eisenkotas neužsiminė apie galimybę susivienyti su gerai rinkimuose pasirodžiusiomis arabų vadovaujamomis partijomis. Kai kurie arabų kilmės Izraelio piliečiai šiuose rinkimuose atsisakė ilgą laiką laikytos nuostatos niekada nebalsuoti šalyje, kurioje jie jau seniai susiduria su diskriminacija.
Vis dėlto G. Eisenkotas anksčiau yra pareiškęs esąs pasirengęs bendradarbiauti su šiomis partijomis, kad užsitikrintų daugumai 120 vietų Knesete reikalingą 61 mandatą.
Viena iš šių arabų partijų, Jungtinis sąrašas, vėlų trečiadienio vakarą atkreipė dėmesį į „precedento neturintį jėgos demonstravimą“ ir žydų rinkėjus, „pasiryžusius plaukti prieš rasizmo srovę“. Partija pareiškė esanti atvira politiniam bendradarbiavimui.
Naktį Tel Avive ir gerokai konservatyvesnėje Jeruzalėje vyko nedideli mitingai, kurių dalyviai pasisakė už valdančiosios koalicijos, į kurią būtų įtrauktos arabų vadovaujamos partijos, sudarymą. Nė viena arabų partija nebuvo prisijungusi prie valdančiosios koalicijos iki pat 2021-ųjų, o ir tuomet toks dalyvavimas truko neilgai.
Nors B. Netanyahu partija „Likud“ surinko daugiausia balsų, ji apkaltino arabų vadovaujamas partijas „pavogus rinkimus“ ir paprašė rinkimų komisijos atlikti tyrimą. Tačiau konkrečių įrodymų savo kaltinimams pagrįsti partija nepateikė. Rinkimų komisija nurodė, kad per palyginti ramiai vykusius rinkimus pranešimų apie pažeidimus buvo nedaug.
Kitą savaitę Izraelio prezidentas paves vienam iš kandidatų formuoti naują vyriausybę. Tradiciškai tai paskiriama daryti daugiausia balsų surinkusios partijos lyderiui, tačiau tai nėra privaloma.
Jei po kelių mėginimų nepavyktų suformuoti naujos vyriausybės, kitų metų pradžioje Izraelyje tektų rengti naujus rinkimus. Trečiadienį prezidentas Isaacas Herzogas leido suprasti norintis išvengti tokio scenarijaus. Tą patį yra pareiškęs ir G. Eisenkotas.
Nauji rinkimai neatsiejami nuo naujų klausimų, įskaitant tai, ar arabų kilmės Izraelio piliečiai vėl taip gausiai ateitų balsuoti ir ar dešimtys tūkstančių izraeliečių, specialiai grįžusių iš užsienio atiduoti savo balsų, vėl taip pasielgtų. Daugelis jų teigė grįžę tam, kad išgelbėtų šalį nuo B. Netanyahu.
Susiskaldžiusiame Izraelyje B. Netanyahu gali likti valdžioje
Izraelis, jau ir taip susiskaldęs dėl daugelio klausimų, įskaitant žydų ir arabų bei pasaulietinės ir religinės visuomenės dalių nesutarimus, rinkimus pasitiko spręsdamas itin svarbius ir skaudžius klausimus.
Vienas jų – ar sparčiai auganti ultraortodoksų bendruomenė ir toliau turėtų būti atleidžiama nuo privalomosios karinės tarnybos šalyje, kurioje per trejus metus trukusius aiškios baigties neatnešusius karus daugelis šeimų neteko savo sūnų ir dukterų.
Dėl ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einančio B. Netanyahu visuomenė smarkiai susiskaldžiusi. Jį slegia kaltinimai korupcija ir dėl politinių išskaičiavimų vilkinus susitarimus, susijusius su karu Gazos Ruože, įskaitant susitarimus dėl įkaitų paleidimo.
Nors daugelis izraeliečių balsuodami pirmiausia galvojo apie saugumą, ant kortos pastatyta ir šalies tarptautinė reputacija. Izraelis sulaukė plataus masto kritikos dėl elgesio su palestiniečiais Gazos Ruože ir stiprėjančio žydų naujakurių smurto okupuotame Vakarų Krante.
Apie 20 proc. šalies gyventojų sudarantys arabų kilmės Izraelio piliečiai atsargiai viliasi sulaukti permainų.
„Jei Dievas duos, vyriausybėje turėsime ką nors, kas atstovaus mūsų interesams ir užtikrins mūsų teises“, – sakė vieno didžiausių Izraelio arabų miestų Nazareto gyventojas Brosli Elias.
Tuo metu grėsmė, kad Iranui bus suduoti nauji smūgiai, dar labiau didina neapibrėžtumą po rinkimų.
Donaldo Trumpo administracija yra užsiminusi apie naujas atakas po lapkričio 3 d. vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų. Ekspertų teigimu, B. Netanyahu galėtų pasinaudoti atsinaujinusiu plataus masto karu, kad siektų sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuriai pats vadovautų.
Tai galėtų atidėti viešą tyrimą, kuriam B. Netanyahu jau seniai priešinasi, dėl saugumo sistemos nesėkmių, sudariusių sąlygas daugiausia aukų Izraelio istorijoje pareikalavusiam ekstremistų išpuoliui – 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ vadovaujamai atakai, po kurios prasidėjo karas Gazos Ruože.