Penktadienį ir šeštadienį vyksiančiam susitikimui pirmininkaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šis susitikimas padės pasirengti gruodį vyksiančiam G20 lyderių aukščiausiojo lygio susitikimui, kurį prezidentas Donaldas Trumpas surengs savo golfo klube Majamyje.
Mažai tikėtina, kad grupės šalims pavyks pasiekti bendrą sutarimą daugeliu opiausių klausimų. Tarp jų – Rusijos karas Ukrainoje, JAV ir Izraelio karas prieš Iraną, JAV muitai ir Kinijos veiksmai Pietų Kinijos jūroje. Visi šie veiksniai prisidėjo prie pasaulinių degalų kainų šuolių ir padidino neapibrėžtumą prekybos srityje.
JAV pareigūnų teigimu, svarbiausias susitikimo prioritetas – išspręsti nesutarimus dėl laivybos laisvės, ypač Hormuzo sąsiauryje, Raudonojoje jūroje, Juodojoje jūroje ir Pietų Kinijos jūroje. Šiame kontekste bus aptariami klausimai, susiję su Iranu, Rusijos ir Ukrainos karu bei Kinijos santykiais su mažesnėmis kaimyninėmis valstybėmis.
Susiję straipsniai
Tačiau susitikimą temdo galimos naujos JAV karinės operacijos prieš Iraną grėsmė, kelianti nerimą visame regione, įskaitant G20 narę Saudo Arabiją.
Naujienų agentūra AP anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai perspėjo kelias Artimųjų Rytų šalis ir sąjungininkus regione ruoštis galimam karinių smūgių prieš Iraną atnaujinimui po antradienį vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų, taip pat galimiems atsakomiesiems Irano išpuoliams prieš juos.
Kai kurios G20 šalys išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV pakvietė Rusiją, kurią Atlantoje atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nors ši suintensyvino atakas prieš Ukrainą. JAV pareigūnų teigimu, Kinijai atstovaus užsienio reikalų ministro pavaduotojas, o dauguma kitų šalių atsiuntė savo diplomatijos vadovus.
Jautrus klausimas – Rusijos dalyvavimas G20 susitikime
Kol kas neaišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priims D. Trumpo kvietimą dalyvauti gruodį Floridoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau JAV sąjungininkės Europoje nerimauja dėl Rusijos dalyvavimo, ypač po to, kai D. Trumpas dar labiau pablogino santykius su Ukraina, atšaukdamas naujas sankcijas Maskvai ir laikinai apribodamas logistinę bei žvalgybinę pagalbą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija skundėsi dėl sunkumų gaunant vizas savo delegacijai. Šios problemos buvo išspręstos tik paskutinę akimirką.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad dėl šių sunkumų susidarė įspūdis, jog „ne visi Vašingtone džiaugiasi“ S. Lavrovo dalyvavimu. Tačiau, pasak jos, ministras pasinaudos susitikimu, kad paragintų „sparčiai reformuoti pasaulines ekonomikos institucijas“ ir propaguotų Rusijos „daugiapolio pasaulio“ viziją.
Nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ir po jos Maskvai įvestų griežtų sankcijų S. Lavrovas NATO valstybėse narėse lankėsi labai retai.
Pasak per pirmąją D. Trumpo kadenciją JAV ambasadoriaus Sakartvele pareigas ėjusio Iano Kelly, S. Lavrovo dalyvavimas Atlantoje veikiausiai sukels D. Trumpui vidaus politinių problemų likus vos kelioms dienoms iki kadencijos vidurio rinkimų ir mažų mažiausiai G20 Vakarų šalių atstovų nepasitenkinimą.
„Politiniu požiūriu jo pakvietimas atrodo visiškai kvailas sprendimas“, – sakė tarptautinius santykius ir diplomatiją Šiaurės Vakarų universitete netoli Čikagos šiuo metu dėstantis I. Kelly.
I. Kelly pažymėjo, kad daugelį respublikonų įstatymų leidėjų, jau ir taip besibaiminančių prarasti daugumą Kongrese, erzina D. Trumpo nuolaidus požiūris į V. Putiną. Pasak jo, demokratai galėtų pasinaudoti šiuo kvietimu kritikuodami Respublikonų partiją prieš antradienio balsavimą.
Kalbėdamas apie patį G20 susitikimą, I. Kelly pareiškė, kad S. Lavrovo dalyvavimas beveik neabejotinai apsunkins pastangas suformuoti bendrą poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Tai neabejotinai susilpnins žinią, kurią nori perduoti bent jau Vakarų šalys narės“, – sakė jis.
Ukraina nėra G20 narė, tačiau anksčiau buvo kviečiama dalyvauti tokiuose susitikimuose. Šiemet ji kvietimo negavo, nes, pasak JAV pareigūnų, buvo sąmoningai nuspręsta kviesti tik oficialias grupės nares.
Į Atlantoje vyksiantį susitikimą taip pat nepakviesta Pietų Afrikos Respublika (PAR), kuri su D. Trumpo administracija yra įsivėlusi į kelis aštrius ginčus. Pernai PAR pirmininkavo G20, o aukščiausi JAV pareigūnai, įskaitant D. Trumpą ir M. Rubio, boikotavo jos surengtus susitikimus.
Trumpo administracija ragina šalis bendradarbiauti sprendžiant pasaulines krizes
JAV valstybės departamento teigimu, M. Rubio šį susitikimą laiko galimybe „skatinti praktinį bendradarbiavimą sprendžiant bendrus ekonominius ir saugumo iššūkius“, o svarbiausias jo tikslas – kad grupė ieškotų būdų spręsti „geopolitines krizes, prisidedančias prie pasaulinių ekonominių sukrėtimų“.
Departamentas atkreipė dėmesį į grėsmes laivybos laisvei, energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui bei ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų tiekimo grandinių išsaugojimui.
Vis dėlto abejojama, ar G20 narėms pavyks įveikti didelius tarpusavio nesutarimus.
Pasak Elaine Dezenski, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Demokratijų gynimo fondas“, kuris laikosi griežtos pozicijos Irano ir kitais klausimais, Ekonominės ir finansinės galios centro vadovės, tai bus veikiau išbandymas nei įprastas susitikimas.
„Susitikimas Atlantoje vyksta vis labiau nesutariant dėl pasaulio ekonominės tvarkos, o tikrasis išbandymas bus tai, ar Jungtinėms Valstijoms pavyks užmegzti bendradarbiavimą su partneriais, kai visų narių sutarimas atrodo nepasiekiamas“, – sakė ji.
Pasak E. Dezenski, D. Trumpo administracija parodė esanti pasirengusi veikti už G20 formato ribų ir pasiekė nemažų laimėjimų kurdama koalicijas, padedančias įgyvendinti jos užsienio politikos tikslus.
„Šis susitikimas suteikia galimybę įvertinti, ar Jungtinės Valstijos gali bendrą susirūpinimą dėl ekonominio saugumo paversti prasmingesniu bendradarbiavimu su partneriais net ir nepasiekus bendro sutarimo“, – sakė ji.