D. Trumpas spaudžia Lietuvą dėl baltarusiškų trąšų: nusitaikė į Klaipėdos uostą (7)

Lrytas.lt
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija spaudžia Lietuvą leisti per Klaipėdos uostą gabenti baltarusiškas kalio trąšas, nepaisant Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Vašingtonas siekia sumažinti priklausomybę nuo Kanados tiekiamų trąšų ir atpiginti šią žemės ūkiui itin svarbią žaliavą Amerikos ūkininkams.
D. Trumpas, A. Luka
Daugiau nuotraukų (4)
Keturių Europos pareigūnų teigimu, pastarosiomis savaitėmis specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as užmezgė kontaktus su Lietuvos diplomatais ir teiravosi apie galimybę sušvelninti prekių iš Baltarusijos blokadą. Šie ribojimai yra platesnio masto ES sankcijų Baltarusijos režimo vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris yra artimas Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas kare prieš Ukrainą, dalis.
Pagal galiojančias sankcijas ES uostams draudžiama gabenti baltarusiškas prekes, o pačios sankcijos turi būti pratęsiamos kas 12 mėnesių. Lietuva, nuo kitų metų pradžios perimsianti rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai, teoriškai galėtų vetuoti kitą pratęsimą, numatytą vasarį, ir taip sudaryti sąlygas sankcijoms nustoti galioti.
Vis dėlto Lietuva yra viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ES, todėl toks sprendimas būtų itin jautrus politiniu atžvilgiu.

Lietuva – Rusijos ir Baltarusijos taikinys: geriau už vakariečius atpažįstame melagienas

Praėjusį mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad su Minsku derasi dėl „didžiulio susitarimo“, pagal kurį JAV galėtų įsigyti kalio trąšų „gerokai mažesne kaina“, nei šiuo metu už jas moka ūkininkai Kanados bendrovėms. Tačiau šis planas priklauso nuo galimybės žemės ūkiui skirtą žaliavą gabenti per pagrindinį Lietuvos uostą Baltijos jūroje – Klaipėdą – arba kitus regiono uostus.
Su derybomis susipažinęs asmuo, pageidavęs likti anonimiškas dėl jautrių vidinių diskusijų, teigė, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpo komanda suintensyvino kontaktus su Lietuva. JAV Valstybės departamentas į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.
Ūkininkai visame pasaulyje susiduria su išaugusiomis kalio trąšų kainomis. Jų augimą paskatino didėjanti paklausa ir Vakarų sankcijos Rusijai, kuri taip pat yra viena pagrindinių šios trąšų sudedamosios dalies tiekėjų pasaulinėje rinkoje.
JAV šiuo metu importuoja beveik visas savo naudojamas kalio trąšas, o Kanada tiekia maždaug 80 proc. šio importo. Rugpjūtį žlugus JAV ir Kanados prekybos deryboms bei abiem šalims pradėjus viena kitai didinti muitus, D. Trumpo administracija dar labiau susidomėjo galimybe trąšas įsigyti iš Baltarusijos.
Ši šalis kontroliuoja apie 20 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos. JAV pastangos užmegzti glaudesnius prekybinius ryšius su Minsku taip pat sutampa su platesne D. Trumpo iniciatyva švelninti sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkėms, siekiant paskatinti Maskvą nutraukti karą prieš Ukrainą.
Tačiau šios pastangos Europoje susiduria su dideliu pasipriešinimu. Europos pareigūnai skeptiškai vertina bet kokias nuolaidas V. Putinui, nes mano, kad tai tik dar labiau sustiprintų Rusijos vadovą ir jo aplinkos sąjungininkus, įskaitant A. Lukašenką.
Vienas Rytų Europos pareigūnas JAV spaudimą apibūdino itin tiesmukai.
„Jie spaudžia mandagiai, bet mes labai aiškiai sakome: po velnių, tikrai ne. Jei amerikiečiai nesugeba pasimokyti iš istorijos, mes turime tvirtai laikytis savo pozicijos“, – sakė jis.
Du Rytų Europos pareigūnai nurodė, kad J. Coale'as spaudimą Lietuvos valdžios institucijoms įvairiais lygmenimis daro jau daugiau nei metus – nuo tada, kai D. Trumpo pasiuntinys pirmą kartą apsilankė Minske.
Antrasis Rytų Europos pareigūnas teigė, kad JAV jau ilgą laiką diskutuoja apie galimybę baltarusiškas kalio trąšas į pasaulinę rinką tiekti per Klaipėdą ir kitus Baltijos jūros uostus. Tarp svarstomų alternatyvų minima Latvijos sostinė Ryga, per kurią transportuoti šias trąšas būtų paprasčiau nei gabenant jas per Rusiją.
Vienas Europos pareigūnas patvirtino, kad J. Coale'as dėl šio klausimo kreipėsi ir į Latvijos atstovus.
JAV Valstybės departamento pareigūnas atsisakė komentuoti „konkrečius komercinius sandorius“, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas ieško galimybių, atitinkančių Amerikos ekonominius interesus, ir reguliariai aptaria komercines perspektyvas su sąjungininkais bei partneriais.
„Sveikintume tolesnius reguliarius apsikeitimus nuomonėmis apie tai, kaip mūsų abiejų požiūriai galėtų padėti įgyvendinti tiek JAV, tiek ES komercinius interesus ir kartu pasiekti humanitarinių tikslų“, – teigė pareigūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusija pastaruoju metu demonstravo „konstruktyvų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis“. Pasak jo, kaip yra sakęs D. Trumpas, baltarusiškų kalio trąšų pardavimas JAV padėtų sumažinti kainas Amerikos ūkininkams ir gyvulių augintojams.
Iki tol, kol šio dešimtmečio pradžioje JAV ir Europos Sąjunga įvedė plataus masto sankcijas Minskui, net 90 proc. visų Baltarusijos kalio trąšų buvo eksportuojama per Klaipėdos uostą.
Visos 27 ES valstybės narės vieningai sutarė uždrausti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per Bendrijos uostus, kai padarė išvadą, kad A. Lukašenka teisėtai nelaimėjo 2020 metų rinkimų ir žiauriai malšino taikius protestus. Sankcijos taikomos visiems ES uostams, o jas panaikinti galima tik gavus vieningą visų 27 valstybių vyriausybių pritarimą.
Po 2022 metų vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, prie kurios prisidėjo ir Baltarusija, Vašingtonas bei Briuselis sankcijas dar labiau sugriežtino.
Vis dėlto praėjusių metų kovą D. Trumpas pradėjo švelninti dalį JAV sankcijų Baltarusijai. Tarp jų buvo ir ribojimai valstybinei bendrovei „Belarusian Potash Company“.
Sankcijų sušvelninimą D. Trumpas pristatė kaip priemonę „padėti Amerikos ūkininkams“, kurie susidūrė su sparčiai išaugusiomis trąšų kainomis po išpuolių prieš Iraną. Šis sprendimas taip pat buvo priimtas po to, kai J. Coale'ui tarpininkaujant buvo pasiektas susitarimas dėl 250 politinių kalinių paleidimo, mainais į tai Vašingtonui iš dalies sušvelninant sankcijas Baltarusijai.
Europos pareigūnai nėra linkę sekti D. Trumpo pavyzdžiu. Nuolaidos JAV spaudimui būtų nepopuliarios ir politiškai sudėtingos tiek Lietuvos, tiek Latvijos vadovams, ypač turint omenyje tai, kad abiejų šalių valdančiosios koalicijos subyrėjo anksčiau šiais metais.
Rytų Europos pareigūnai taip pat baiminasi, kad sankcijų A. Lukašenkai švelninimas suteiktų jam daugiau tarptautinio pripažinimo ir laisvės toliau kalinti politinius oponentus.
Antrasis Europos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad kol kas neaišku, ar pasaulinėje rinkoje iš tiesų atsirastų pakankama paklausa baltarusiškoms kalio trąšoms, atsižvelgiant į dominuojančią Kanados padėtį.
„Šiuo klausimu yra daug problemų. Be to, akivaizdu, kad tai yra ir visuomenę skaldantis klausimas pačioje Lietuvoje“, – sakė pareigūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.