Su policija protestuotojai vėl susirėmė Paryžiuje, o Kelne pareigūnams netgi teko panaudoti vandens patranką.
Kelne panaudota vandens patranka
Šeštadienį Vokietijos vakaruose esančiame Kelno mieste vykusioje jaunimo demonstracijoje policija panaudojo vandens patranką, liudijo įvykio vietoje buvęs „dpa“ korespondentas.
Prancūzijoje tęsiasi neramumai: beveik tūkstantis sulaikytųjų
Korespondentas teigė, kad vandens patranka buvo panaudota prieš demonstrantus po to, kai buvo uždegti keli fejerverkai.
Žemės vidaus reikalų ministerija teigė, kad operacija buvo nukreipta prieš „į smurtą linkusius demonstrantus“, kurie bandė palikti demonstraciją.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, Kelne policija nutraukė judėjimo „Gen Z regelt“ (liet. „Z karta imasi iniciatyvos“) organizuotas protestų eitynes, kai kuriems dalyviams slėpus veidus ir leidus fejerverkus.
„Demonstracija tęsis kaip stacionarus mitingas“, – šeštadienio popietę naujienų agentūrai „dpa“ sakė policijos atstovas, pridurdamas, kad demonstrantai toliau galės protestuoti palei Reino upės krantus.
Policija paragino dalyvius elgtis santūriai.
Atstovas teigė, kad iki šiol susirinkusiųjų skaičius neviršijo 15 tūkst. žmonių – tiek asmenų organizatoriai ir buvo užregistravę kaip numatomą dalyvių skaičių.
Demonstracijos suplanuotos daugiau nei 30 miestų visoje Vokietijoje.
Iniciatyva ragina skirti daugiau lėšų mokykloms, priklausomybių gydymo paslaugoms ir psichikos sveikatos priežiūrai, imtis veiksmų dėl pragyvenimo išlaidų, užtikrinti didesnį socialinį teisingumą ir taikyti griežtesnes išmetamųjų teršalų normas. Ji taip pat priešinasi privalomajai karinei tarnybai, apie kurią politikai vis dažniau diskutuoja, ir išplėstai vyriausybės priežiūrai.
Paryžiuje – vėl susirėmimai
Šeštadienį Paryžiuje, protesto eisenai pasiekus galutinį tikslą, tarp policijos ir kai kurių demonstrantų kilo susirėmimai, buvo panaudotos ašarinės dujos, matė AFP žurnalistai.
Dešimtys juodai apsirengusių kaukėtų žmonių plaktukais išlauždavo grindinio akmenis ir mėtė juos į policiją.
Į saugumo pajėgas taip pat buvo mestas bent vienas padegamasis įrenginys. Policija atsakė ašarinėmis dujomis ir lazdų smūgiais.
Eitynių gale ėjęs „kelių šimtų riaušininkų branduolys“ puolė policiją sviediniais, įskaitant Molotovo kokteilį, Pranešė Paryžiaus policijos prefektūra. Ji pridūrė, kad pareigūnai „stengėsi atkurti viešąją tvarką“.
Valdžios institucijos teigė, kad kitais atžvilgiais demonstracijos išsklaidymas vyko be sunkumų.
Vandens patrankos sunkvežimis buvo pastatytas netoli vietos, kurioje, pasak policijos prefektūros, turėjo išsiskirstyti eitynės, kuriose dalyvavo 70 tūkst. žmonių.
Protestai – ir Albanijoje
Albanijos sostinėje kaukėti protestuotojai mėtė akmenis ir degiąsias bombas į policiją, vykstant naujai antivyriausybinei demonstracijai, kurios dalyviai reikalauja ministro pirmininko Edi Ramos atsistatydinimo.
Šios lyderių neturinčios demonstracijos taikiai prasidėjo gegužės mėnesį dėl įtariamos korupcijos. Jų priežastis buvo pasipriešinimas prabangaus viešbučio, susijusio su JAV prezidento Donaldo Trumpo šeima, statybos projektui saugomame gamtos rezervate.
Nuo spalio vidurio jos virto protestų, dažnai peraugančių į smurtą, banga, kurioje taip pat smerkiami sveikatos sistemos trūkumai ir perspektyvų stoka jaunimui.
Šeštadienio demonstracija prasidėjo taikiai lietui lyjant prie Švietimo ministerijos Tiranoje, tačiau vėliau dešimtys jaunuolių pradėjo mėtyti grindinio akmenis ir degiąsias bombas į policiją, taip pat padegė šiukšlių konteinerius.
Policija reagavo panaudodama dvi vandens patrankas, siekdama išsklaidyti grupę.
Penktadienį vidaus reikalų ministras Ervinas Demo teigė, kad per šalyje vykstančius protestus iki šiol sužeista 350 žmonių, tarp jų – apie 200 policijos pareigūnų ir apie 40 praeivių.
Jis pridūrė, kad buvo sulaikyti 269 jaunesni nei 18 metų asmenys.
Trečiadienį vyriausybė sugriežtino priemones prieš protestuotojus, nustatydama iki 5 500 eurų baudas smurtą pasitelkiantiems protestų dalyviams.
Jungtinės Karalystės policija per demonstraciją sulaikė organizacijos „Palestine Action“ rėmėjus
Londono policija šeštadienį sulaikė dešimtis organizacijos „Palestine Action“ rėmėjų, kurie protestavo Londone, likus kelioms dienoms iki apeliacinio skundo Aukščiausiajam Teismui dėl vyriausybės priimto prieštaringai vertinamo draudimo šiai organizacijai nagrinėjimo.
Londono metropoliteno policija pradėjo sulaikyti žmones netrukus po to, kai šimtai asmenų pietų metu surengė „masinę demonstraciją“ prie JAV ambasados Didžiosios Britanijos sostinėje, liudijo AFP korespondentas.
Policija popietę paskelbtame pranešime nurodė, kad buvo sulaikyti 48 žmonės ir kad pareigūnai „toliau vykdo sulaikymus“.
„Dauguma sulaikymų buvo atlikti už išreiškiamą paramą uždraustai organizacijai“, – pridūrė policija socialiniame tinkle „X“.
Po to, kai 2025 m. liepos mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybė uždraudė organizaciją „Palestine Action“ pagal kovos su terorizmu įstatymus, pareigūnai sulaikė beveik 4 tūkst. žmonių už tariamą paramą šiai organizacijai, teigia policija ir aktyvistai.
Daugelis sulaikytųjų, tarp jų – pagyvenę žmonės ir išgyvenusieji Holokaustą, mitinguose laikė plakatus su užrašais „Aš prieštarauju genocidui. Aš palaikau „Palestine Action“.
Liepos mėnesį teismo posėdžiai, susiję su daugiau nei 2 tūkst. šių bylų, buvo atidėti iki šių metų pabaigos.
Dėl draudimo organizacija buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, kuriame taip pat yra palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ ir Libano ginkluota grupuotė „Hezbollah“, kurią remia Iranas.
Dėl draudimo narystė organizacijoje „Palestine Action“ arba jos rėmimas tapo nusikaltimu, už kurį gresia iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Organizacijos bendraįkūrėja Huda Ammori teisme užginčijo šį draudimą, teigdama, kad jis yra „neproporcingas“ ir pažeidžia žmogaus teises.
Aukščiausiasis Teismas trečiadienį rengs dviejų dienų posėdį dėl šios plačiai aptariamos bylos. Birželį Apeliacinis teismas priėmė sprendimą vyriausybės naudai.
„Prarandu tikėjimą“
Šeštadienį Londone protestuotojai laikė plakatus su šūkiais „Kaip bandymas sustabdyti genocidą gali būti nusikaltimas?“ ir „Mes esame protestuotojai, o ne teroristai“.
75 metų protestuotoja Angie Zelter naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad ankstesniuose mitinguose jai jau buvo pareikšti kaltinimai mažiausiai aštuonis kartus, tačiau ji norėjo vėl protestuoti artėjant Aukščiausiojo Teismo posėdžiui.
„Tikiuosi, kad jie atsitokės ir sutiks, jog PA („Palestine Action“ – ELTA) neturėjo būti uždrausta“, – sakė ji.
70-metė pensininkė, buvusi finansų patarėja Marji Mansfield teigė, kad anksčiau buvo suimta apie 10 kartų.
„Prarandu tikėjimą teisine sistema“, – sakė ji AFP.
„Tačiau jei draudimas būtų panaikintas, tai būtų išeitis vyriausybei“, – pridūrė M. Mansfield, kartu pažymėdama, kad šiuo metu „nėra jokių požymių“, jog draudimas būtų atšauktas.
Į šią kontroversišką situaciją įsivėlė ir populiari airių rašytoja Sally Rooney – jos leidėjas „Faber“ šį mėnesį pranešė, kad dėl jos paramos šiai grupei nebegali pardavinėti jos knygų Jungtinėje Karalystėje.
2020 m. įkurta organizacija „Palestine Action“ savo interneto svetainėje, kuri yra užblokuota Jungtinės Karalystės interneto vartotojams, nurodo, kad jos tikslas yra užkirsti kelią „pasauliniam dalyvavimui Izraelio genocido ir apartheido režime“.
Ji sulaukė didesnio dėmesio po to, kai Izraelis pradėjo bombarduoti Gazą po 2023 m. spalio 7 d. Palestinos grupuotės „Hamas“ kovotojų atakos Izraelio pietuose.
„Palestine Action“ daugiausia taikėsi į ginklų gamyklas Didžiojoje Britanijoje, ypač priklausančias Izraelyje įsikūrusiai gynybos grupei „Elbit“.