Diplomatų nerimas susijęs su tuo, kad Kongresui apribojus D. Trumpo galimybes įgyvendinti vidaus politikos sumanymus, jis, kaip vyriausiasis JAV kariuomenės vadas, gali siekti įtvirtinti savo palikimą užsienio politikoje, kurioje turi daugiau laisvės veikti. Tai galėtų reikšti dar tūkstančių JAV karių išvedimą iš Europos, teigė trys diplomatai.
Vienas aukšto rango Europos gynybos pareigūnas tokį scenarijų susiejo su įprastu kadenciją baigiančių prezidentų elgesiu.
„Paprastai kadenciją baigiantys prezidentai išlieja susikaupusį nepasitenkinimą ir imasi avantiūrizmo užsienio politikoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO puolimas „atrodo esanti nuosekli D. Trumpo pasaulėžiūros dalis“.
D. Trumpas pareiškė, kad JAV neskuba susitarti su Iranu: neatmeta, kad gali vėl įsitraukti į karą
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales portalui „Politico“ teigė, kad „prezidentas D. Trumpas dėl NATO padarė daugiau nei bet kas kitas“. Ji kaip pavyzdžius nurodė jo pasiekimus siekiant, kad sąjungininkės susitartų iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), JAV karinio buvimo Grenlandijoje stiprinimą ir pastangas užbaigti plataus masto Rusijos karą Ukrainoje.
Vis dėlto, pasak O. Wales, D. Trumpas „išlieka tvirtai įsitikinęs, kad mūsų NATO sąjungininkės turėjo būti kartu su Jungtinėmis Valstijomis“ per karą Irane.
„Prezidentas niekada nesusitaikys su Vakarų valdomu nuosmukiu ir toliau be jokių atsiprašymų gins mūsų interesus tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pridūrė ji.
Manoma, kad demokratai greičiausiai laimės Atstovų Rūmų rinkimus ir galbūt perims Senato kontrolę. Tuo metu asmeninis D. Trumpo populiarumo reitingas nukrito iki žemiausio lygio per visą jo fiksavimo istoriją.
Susiję straipsniai
Šie nuogąstavimai atskleidžia didėjančią įtampą tarp abiejų Atlanto pusių, ypač po to, kai JAV nutraukė palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugų teikimą Ukrainai ir likus kelioms savaitėms iki rinkimų D. Trumpas iš naujo suartėjo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Nauji išpuoliai prieš NATO suduotų Aljansui dar vieną smūgį tuo metu, kai Rusija intensyvina sabotažo kampaniją ir vadinamąjį hibridinį karą visoje Europoje.
Vienas NATO diplomatų perspėjo, kad D. Trumpas gali itin įniršti dėl rinkimų rezultatų.
„Jis gali būti labai įsiutęs“, – sakė diplomatas ir pridūrė, kad tokiu atveju „jis bus labai griežtas“.
Didžiausią susirūpinimą kelia iki gruodžio mėnesio numatyta JAV pajėgų Europoje peržiūra. Trys diplomatai teigė, kad jeigu Kongresas užkirstų kelią D. Trumpo vidaus politikos iniciatyvoms, jis galėtų gerokai išplėsti JAV kariuomenės atitraukimo iš Europos mastą ir taip sutelkti savo judėjimo „Make America Great Again“ (MAGA) šalininkus.
Buvusi NATO pareigūnė ir Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitinio centro išskirtinė bendradarbė Oana Lungescu mano, kad JAV prezidentas taip pat galėtų susieti tolesnį amerikiečių karių buvimą Europoje su Europos sutikimu priimti JAV remiamą taikos susitarimą Ukrainoje.
„Egzistuoja rizika, kad visi šie dalykai – JAV pajėgų išdėstymo peržiūra, Ukraina, Europos saugumo tvarka – kažkokiu būdu bus laikomi daug didesnio susitarimo su V. Putinu dalimi“, – sakė O. Lungescu. Anot jos, tai sukurtų „labai pavojingą padėtį Europos saugumui“.
Diplomatų teigimu, D. Trumpas taip pat galėtų sumažinti JAV įnašus į bendrą NATO finansavimą, apriboti Aljanso remiamą ginklų pirkimo Ukrainai programą PURL ir dar labiau sustiprinti ryšius su Rusija.
Didelis respublikonų pralaimėjimas rinkimuose galėtų lemti ir reikšmingus pokyčius Pentagone, kurie turėtų tiesioginės įtakos šiuo metu rengiamoms iniciatyvoms. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Kongrese tapo itin nepopuliaria figūra, nes atsisako įstatymų leidėjams, ypač demokratams, reguliariai teikti informaciją apie biudžetą ir karines operacijas.
Dėl tokio P. Hegsetho nepopuliarumo vis dažniau svarstoma, kad po triuškinamo D. Trumpo pralaimėjimo rinkimuose jis gali netekti pareigų. Viena iš galimų priežasčių – demokratų kontroliuojamas Kongresas galėtų pradėti tyrimus dėl P. Hegsetho sprendimo be pagrįstos priežasties atleisti dešimtis generolų ir admirolų bei dėl stringančio karo su Iranu.
Tokie klausymai ir tyrimai gerokai apribotų P. Hegsetho bei jo komandos veiklą ir galėtų tapti nemaloniu išbandymu administracijai. Jeigu P. Hegsethas pasitrauktų, Pentagone prasidėtų pereinamasis laikotarpis, todėl sprendimai dėl JAV karių išvedimo iš Europos galėtų būti atidėti kelioms savaitėms ar net mėnesiams.
Teoriškai demokratų dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate apribotų D. Trumpo galimybes veikti net užsienio ir gynybos politikos srityse. Nors šiuo metu JAV įstatymai nustato, kad Europoje turi būti dislokuota mažiausiai 76 tūkst. JAV karių, šis apribojimas nebūtinai apsaugotų nuo jų skaičiaus mažinimo.
Gynybos prioritetų analitinio centro vyresnioji bendradarbė Jennifer Kavanagh abejoja, ar toks minimalus karių skaičiaus apribojimas atlaikytų teisinį patikrinimą.
„Abejoju, ar bent jau minimalus karių skaičiaus reikalavimas atlaikytų teisinį patikrinimą, o bet kuriuo atveju D. Trumpas labai noriai ignoravo teismų sprendimus“, – sakė ji.
J. Kavanagh taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo administracija ne kartą ignoravo Kongreso nurodymus dėl finansavimo ir skyrė pinigų veiklai, kuriai įstatymų leidžiamoji valdžia nebuvo pritarusi. Anot ekspertės, jeigu D. Trumpas nuspręstų gerokai sumažinti JAV karinį buvimą Europoje, Europos šalims sunkiausia būtų pakeisti elektroninės kovos pajėgumus, oro gynybos sistemas, žvalgybos ir stebėjimo paramą, orlaivių degalų papildymo ore pajėgumus bei kai kuriuos logistikos išteklius.
Vis dėlto ne visi sąjungininkai mano, kad D. Trumpas imsis ryžtingų veiksmų prieš NATO. Juodkalnijos gynybos ministras Dragan Krapović portalui „Politico“ sakė, kad kalbos apie galimą JAV pasitraukimą iš Aljanso sklando jau seniai, tačiau kol kas toks scenarijus nepasitvirtino.
„Mes nuolat girdėjome svarstymus apie tai, kad D. Trumpas gali pasitraukti iš NATO, tačiau iki šiol taip nenutiko“, – teigė D. Krapović. Jo nuomone, galutinį sprendimą dėl mažesnio JAV karių skaičiaus Europoje priima Kongresas.
Šeštasis NATO diplomatas į situaciją pažvelgė skeptiškiau ir suabejojo, ar dabartinis JAV prezidentas priima racionalius sprendimus.
„Norint daryti prielaidas, kurių pasitvirtinimo tikimybė būtų didelė, reikia turėti tyrimo objektą, kuris priima racionalius sprendimus. Nemanau, kad dabartinio JAV prezidento atveju taip yra“, – sakė jis.
NATO ir JAV Gynybos departamentas į „Politico“ prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Parengta pagal „Politico“ inf.