Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas entuziastingai pasitiko iš kelionės per Arktį sugrįžusio konteinerinio laivo „PanStar Acro“ įgulą.
Sveikindamas įgulos narius už jų „drąsą ir atsakomybės jausmą“ tolimose jūrose, L. Jae Myungas pažadėjo „ryžtingais veiksmais atverti naują kelią Korėjos Respublikai“.
Tačiau Europos diplomatai Seule tokiu žingsniu džiaugėsi kur kas mažiau. Šiaurės jūrų kelias, besidriekiantis palei Rusijos Arkties pakrantę, leidžia sutrumpinti kelionę į Europą 10 dienų, palyginti su maršrutu per Sueco kanalą, tačiau jam būtinas glaudus bendradarbiavimas su Maskva.
Pietų Korėja atidžiai stebi kaimynių suartėjimą: Kinija ir Šiaurės Korėja atidarė svarbų tiltą
Ši pirmoji Pietų Korėjos kelionė Šiaurės jūrų keliu, pasibaigusi šį mėnesį, tapo simboliniu pavyzdžiu to, ką Europos pareigūnai laiko Seulo diplomatiniu ir komerciniu posūkiu Maskvos link. Tai vyksta net Kremliui stiprinant partnerystę su Šiaurės Korėja ir tęsiant karą prieš Ukrainą.
Europos šalių susirūpinimą dar labiau padidino šį mėnesį pasirodę pranešimai, kad liepą ir rugpjūtį iš Pietų Korėjos į Rusiją buvo išgabenta daugiau kaip 176 tūkst. tonų degalų, daugiausia dyzelino. Dalis jų gabenta tanklaiviais, kuriems taikomos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sankcijos.
Susiję straipsniai
Seulo santykiai su Maskva paskatino kai kuriuos Europos diplomatus suabejoti, ar Pietų Korėja, kurią jie laikė panašias vertybes išpažįstančia demokratine valstybe, turinčia bendrų ekonominių ir saugumo interesų, tebėra patikima partnerė.
„Pietų korėjiečiai iš tikrųjų nėra tokie pat kaip mes. Vyrauja požiūris, kad karas Ukrainoje nesitęs amžinai, todėl jam pasibaigus norima kuo greičiau grįžti prie verslo su Rusija“, – teigė vienas Seule dirbantis Europos diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
Ryšiai su Maskva stiprėja
Europos susirūpinimas Seulo pozicija Rusijos atžvilgiu atsirado dar prieš L. Jae Myungo prezidentavimą. Ypač daug nepasitenkinimo sukėlė, Europos pareigūnų vertinimu, pernelyg laisvas Pietų Korėjos eksporto kontrolės taisyklių, taikomų kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklėms, įgyvendinimas. Tokia įranga gali būti naudojama amunicijai gaminti.
2025 m. vasarį du Pietų Korėjos vadovai buvo nuteisti už neteisėtą CNC staklių, kurių vertė siekė 7,3 mlrd. vonų (5,5 mln. JAV dolerių), eksportą į Rusiją. Tačiau jiems skirtos tik vienų metų laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, o bendrovei skirta vos 40 mln. vonų (30 tūkst. JAV dolerių) bauda.
Kai kurių stebėtojų teigimu, šis susirūpinimas dar labiau išaugo L. Jae Myungui pradėjus eiti pareigas 2025 m. birželį. Seule esančio Hankuko užsienio studijų universiteto tarptautinės politikos profesorius Masonas Richey teigė, kad Pietų Korėjos ir Rusijos santykiai nuo praėjusio rudens „tyliai gerėja“.
2025 m. lapkritį Korėjos nacionalinei žvalgybos tarnybai priklausantis Nacionalinio saugumo strategijos institutas surengė uždarą konferenciją su Kremliaus remiama organizacija – Rusijos tarptautinių reikalų taryba. Pasak pastarosios interneto svetainės, susitikimo tikslas buvo ieškoti politinio dialogo galimybių ir „plėsti ekonominį bendradarbiavimą“.
Šių metų birželį instituto vadovas Kim Seong-bae lankėsi Maskvoje, kur dalyvavo uždarame strateginiame dialoge su Rusijos atstovais.
Šį mėnesį L. Jae Myungas savo specialiuoju patarėju taikos diplomatijos klausimais paskyrė Song Young-gilą, buvusį savo vadovaujamos Demokratų partijos lyderį. Jis taip pat yra dirbęs prezidento specialiuoju pasiuntiniu Rusijoje ir ilgą laiką pasisakė už glaudesnius ryšius su Maskva. 2013 m. Kremliuje jam Rusijos Draugystės ordiną įteikė prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka šį mėnesį pareiškė, kad Maskva yra gavusi Pietų Korėjos valdžios atstovų pareiškimų apie jų siekį normalizuoti santykius pasibaigus karui Ukrainoje. Apie tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Financial Times“ atsiųstame komentare Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigė, kad kai kurių šalių susirūpinimas dėl pernelyg didelio Seulo posūkio Rusijos link neatitinka tikrovės.
„Būdama atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, Pietų Korėjos vyriausybė remia ir dalyvauja pasaulinėse pastangose užbaigti karą Ukrainoje ir atkurti taiką“, – nurodė ministerija.
Pietų Korėjos nacionalinio saugumo pareigūnas taip pat paneigė degalų – dyzelino, benzino ir aviacinio kuro – eksportą į Rusiją. Jis pridūrė, kad valdžios institucijos tiria, ar nebuvo klaidingai deklaruojamos galutinės krovinių paskirties vietos.
Santykiai su Ukraina prastėja
Tuo metu Seulo santykiai su Kyjivu pablogėjo po praėjusį mėnesį kilusio ginčo dėl informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą iš Ukrainos Pietų Korėjai paviešinimo.
L. Jae Myungas apkaltino Kyjivą pažeidus susitarimą dėl informacijos slaptumo ir pareikalavo atsiprašymo. Šį mėnesį Seulas atšaukė savo ambasadorių iš Kyjivo – tai pirmas toks žingsnis nuo 2008 m. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė atšauksianti dalį ambasados darbuotojų.
Ukrainos pareigūnai nesutiko su Pietų Korėjos pateikta įvykių versija ir pavadino situaciją „diplomatiniu nesusipratimu“.
Asano politikos studijų instituto atstovė Kim Saeme ragino nepervertinti Pietų Korėjos posūkio Rusijos link. Jos teigimu, L. Jae Myungo administracija atsitraukė nuo anksčiau vadinamosios „vertybėmis grindžiamos diplomatijos“ ir dabar renkasi pragmatiškesnį, nacionaliniais interesais paremtą požiūrį.
Ji pridūrė, kad Seulo pozicija Maskvos atžvilgiu atspindi seniai nusistovėjusį požiūrį į Rusiją kaip į galingą kaimynę, kurios Pietų Korėja negali ignoruoti ar provokuoti.
„Pietų Korėjos užsienio politika istoriškai buvo grindžiama keturių didžiųjų valstybių – JAV, Kinijos, Japonijos ir Rusijos – koncepcija“, – sakė K. Saeme.
Vis dėlto ji suabejojo, ar toks požiūris tebėra aktualus. Pasak jos, šiuolaikiniai santykiai su Maskva turėtų būti vertinami pripažįstant, kad Rusija padeda stiprinti Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus, o tai didina ir pačiai Pietų Korėjai kylančią saugumo grėsmę.
Europa taip pat priklausoma nuo Pietų Korėjos
Londono Karaliaus koledžo atstovas Ramónas Pacheco Pardo atkreipė dėmesį, kad kelios Europos šalys tebėra svarbios Rusijos energetinių išteklių pirkėjos. Jo teigimu, rugsėjį Prancūzijos suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padvigubėjo ir pasiekė 446 mln. eurų.
„Europa neturi vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu“, – teigė R. Pacheco Pardo.
Europos galimybės daryti spaudimą Seului taip pat ribotos dėl augančios Pietų Korėjos gynybos pramonės svarbos. Ji padėjo papildyti Europos ginklų atsargas, kurios sumažėjo šalims tiekiant ginkluotę Ukrainai.
Vien Lenkija nuo 2022 m. užsakė Pietų Korėjoje pagamintų tankų, haubicų, naikintuvų ir raketų paleidimo sistemų už daugiau kaip 18 mlrd. JAV dolerių.
„Europos šalims vis dar reikia ginklų – būtent dėl situacijos Ukrainoje. Pietų Korėją pakeisti nėra lengva“, – sakė M. Richey.
Parengta pagal „Financial Times“ inf.