Istoriniai duomenys, apklausos ir išankstinio balsavimo rezultatai leidžia manyti, kad D. Trumpo Respublikonų partijos laukia sudėtingas rinkimų vakaras, nors rinkimų apygardų geografija ir naujausias jų ribų perbraižymas politiniais tikslais gali apriboti demokratų laimėjimus.
Demokratai siekia iškovoti daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate. Tai apribotų D. Trumpo galias, nes iki šiol respublikonų kontroliuojamas Kongresas beveik nevaržė jo veiksmų. Taip pat bus renkami kelių svarbių valstijų gubernatoriai.
Daugiau kaip 50 mln. amerikiečių jau balsavo, tačiau antradienį prie balsadėžių ateis dar daugiau rinkėjų. Valdžios veiklą prižiūrinčios organizacijos nuogąstauja, kad D. Trumpas ir jo šalininkai rinkimų dieną gali kištis į balsavimo procesą. Ruošdamiesi blogiausiam scenarijui, demokratai ir nepartinės stebėsenos organizacijos paruošė dešimtis tūkstančių savanorių stebėti balsavimą rinkimų apylinkėse.
JAV artėja kadencijos vidurio rinkimai: spręsis respublikonų likimas Kongrese
Naujienų agentūra AP išskiria kelis įdomiausius rinkimų aspektus.
Trumpas ragino įsivaizduoti, kad jis pats dalyvauja rinkimuose. Ką sako rinkėjai?
Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas mėgina paneigti istorinę tendenciją: beveik per visus šiuolaikinius kadencijos vidurio rinkimus Baltuosius rūmus kontroliuojanti partija prarasdavo vietų Kongrese, o kartais ir labai daug.
Demokratai neabejotinai tikisi, kad taip nutiks ir šiemet. Partija nusiteikusi optimistiškai, mat D. Trumpo populiarumo reitingai yra itin žemi, o karas su Iranu bei sparčiai augančios degalų ir kitų būtiniausių prekių kainos kelia nerimą rinkėjams.
Susiję straipsniai
D. Trumpas viliasi, kad gausiai balsuoti atėję pagrindiniai jo rėmėjai – baltieji darbininkų klasės rinkėjai, padėję jam laimėti 2016 ir 2024 m. prezidento rinkimus, – išgelbės jo sąjungininkus respublikonus. Tačiau artėjant rinkimų dienai matyti ženklų, kad demokratų rinkėjai turi daugiau motyvacijos balsuoti prieš jį ir jo partiją.
Netrukus paaiškės, ar D. Trumpas ir jo šalininkų koalicija vis dar pakankamai stiprūs, kad išvengtų skaudaus politinio pralaimėjimo. Ypač svarbu bus stebėti, ar nuo D. Trumpo nenusigręš prieš dvejus metus labiau jį palaikę lotynų amerikiečių kilmės, juodaodžiai ir jaunesni rinkėjai.
Atsakymas į šį klausimą turės didžiulę reikšmę tiek šiems kadencijos vidurio rinkimams, tiek kitam prezidento rinkimų ciklui.
Ar demokratai gali laimėti daugumą abiejuose Kongreso rūmuose?
Taip nutinka retai.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos per tuos pačius kadencijos vidurio rinkimus Atstovų Rūmų ir Senato kontrolė iš vienos partijos kitai perėjo tik tris kartus – 1946, 1994 ir 2006 metais. Visais šiais atvejais rinkėjai troško permainų arba buvo plačiai nusivylę tuometiniu prezidentu.
Šiemet pastebimos abi šios tendencijos, ir demokratai mėgina tuo pasinaudoti.
Abiejų partijų strategai mano, kad demokratai turi galimybių iškovoti daugumą Atstovų Rūmuose, kuriuose dabartinės kadencijos pradžioje respublikonai turėjo 220 vietų ir galėjo džiaugtis nedidele persvara prieš 215 vietų turinčius demokratus.
Vis dėlto neaišku, kokio masto gali būti politinių jėgų persiskirstymas. Demokratai siekia pergalių daugiau kaip 60 apygardų, įskaitant daugelį tų, kuriose D. Trumpas laimėjo dviženkle procentinių punktų persvara. Tačiau dėl rinkimų apygardų ribų perbraižymo ir didelio politinio susiskaldymo tarp JAV didmiesčių bei kaimo vietovių konkurencingų rinkimų apygardų yra mažiau nei kai kuriais ankstesniais metais, kai keitėsi Atstovų Rūmų kontrolė. Pavyzdžiui, 2018 m. demokratai papildomai iškovojo 40 vietų.
Pirmųjų užuominų apie rinkimų baigtį gali suteikti Pensilvanijos 1-oji apygarda, kurioje respublikonas Brianas Fitzpatrickas siekia išsaugoti savo mandatą Filadelfijos priemiesčiuose; Floridos 22-oji ir 25-oji apygardos, kurių ribos šį pavasarį buvo perbraižytos ir kuriose tikėtasi respublikonų pergalių; Virdžinijos 2-oji apygarda, kurioje vėl varžosi respublikonė Jen Kiggans ir buvusi demokratų atstovė Elaine Luria; taip pat Virdžinijos 1-oji apygarda, kurioje demokratė vietos prokurorė Shannon Taylor meta iššūkį respublikonui Robui Wittmanui.
Tuo metu tebėra neaišku, kas laimės kovą dėl Senato kontrolės. Šiuo metu respublikonai jame užima 53 vietas, o demokratams priklauso 47 senatorių vietos. Kad iškovotų daugumai reikalingas keturias papildomas vietas, demokratai turi laimėti valstijose, kuriose prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Tarp jų taikinių – Ohajas, Ajova, Kanzasas, Teksasas ir Aliaska.
Pirmieji rezultatai rytinėje pakrantėje gali suteikti svarbių užuominų. Prognozuojama, kad demokratas Roy Cooperis gali laimėti atsilaisvinusią Senato vietą Šiaurės Karolinoje, kurią iki šiol kontroliavo respublikonai, o demokratų senatorius Jonas Ossoffas turėtų būti perrinktas Džordžijoje. Jei vienas ar abu šie lūkesčiai nepasitvirtintų arba persvara būtų itin maža, tai galėtų reikšti geresnius, nei tikėtasi, respublikonų rezultatus kitose valstijose.
Ar Trumpas kišis į rinkimus?
Toks klausimas JAV politikoje paprastai nekeliamas.
Pasaulis stebi, ar prezidentas pasinaudos didžiuliais federalinės valdžios ištekliais siekdamas kištis į rinkimus. Atsižvelgiant į pastarojo meto jo retoriką, teisinius veiksmus ir ilgus metus skleistus nepagrįstus teiginius apie masinį rinkimų klastojimą po pralaimėtų rinkimų, yra pagrindo šią grėsmę vertinti rimtai.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpo administracija užsiminė apie galimą federalinės valdžios įsikišimą Aliaskoje, teisėjui atmetus Teisingumo departamento ieškinį, kuriuo siekta užkirsti kelią Senato rinkimų rezultatų patvirtinimui, jei pralaimėtų respublikonų senatorius Danas Sullivanas. D. Trumpas šią situaciją pavadino „aukščiausio lygio rinkimų klastojimu“. Administracija taip pat nesėkmingai mėgino uždrausti Kalifornijai suskaičiuoti 20 tūkst. asmenų, kuriuos federalinė valdžia laiko „tikriausiai“ neturinčiais JAV pilietybės, balsų.
D. Trumpo vadovaujamas Teisingumo departamentas siunčia apie 1 tūkst. savo darbuotojų stebėti balsavimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi federalinių įstatymų. Tačiau rinkimų stebėtojai labiau nuogąstauja, kad D. Trumpas į dideles demokratų rinkėjų apylinkes gali pasiųsti federalinius imigracijos pareigūnus arba Nacionalinę gvardiją, kad įbaugintų rinkėjus.
D. Trumpo administracija teigia šiuo metu tokių planų neturinti.
Vis dėlto šią savaitę rinkimų apsaugos veikloje dalyvaus šimtai demokratų organizacijų ir valdžios veiklą prižiūrinčių grupių.
Kokia Demokratų partija išryškės po rinkimų?
Nors 2026 m. D. Trumpo populiarumas smarkiai smuko, Demokratų partijos įvaizdis taip pat nėra itin geras. Todėl pagrindinės partijos stovyklos – progresyvusis kairysis sparnas ir nuosaikesnis liberalusis partijos elitas – atidžiai analizuos rinkimų rezultatus, siekdamos įgyti pranašumą vidinėje kovoje dėl partijos krypties.
Vienas žinomiausių progresyviojo sparno atstovų yra Mičigane į Senatą kandidatuojantis demokratas Abdulas El-Sayedas. Jo pergalė prieš respublikoną Mike'ą Rogersą, išsaugant Senato vietą demokratų rankose, būtų svarbus šio judėjimo laimėjimas. Viena yra Niujorko gyventojams meru išrinkti demokratinį socialistą Zohraną Mamdani, visai kas kita – tokiam atvirai progresyviam politikui kaip A. El-Sayedas laimėti nuolat svyruojančioje Mičigano valstijoje, kuri du kartus padėjo D. Trumpui laimėti prezidento rinkimus.
Kita vertus, jei progresyviojo sparno kandidatai patirtų nesėkmę, jo įtaka partijoje galėtų susilpnėti. Pralaimėjimai Senato rinkimuose Mičigane ir Minesotoje, kur vicegubernatorė Peggy Flanagan dėl atsilaisvinusios demokratų turėtos vietos varžosi su respublikone Michele Tafoya, galėtų užkirsti demokratams kelią perimti Senato kontrolę ir sukelti rimtų tarpusavio kaltinimų.
Dar viena galimybė – įvairių ideologinių pažiūrų demokratai galėtų iškovoti pergales Senato, Atstovų Rūmų ir gubernatorių rinkimuose, sulaukę miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių rinkėjų paramos. Toks scenarijus menkai padėtų išspręsti diskusiją dėl partijos tapatybės ir beveik neabejotinai lemtų atvirą bei audringą kovą dėl kandidato į prezidentus nominacijos.
Kokį poveikį turės Trumpo skatintas rinkimų apygardų ribų perbraižymas?
Praėjusiais metais D. Trumpas sukėlė politinę audrą Teksase, paragindamas daugiausia gyventojų turinčią respublikonų valdomą valstiją perbraižyti Kongreso rinkimų apygardų ribas. Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas į tai atsakė įtikindamas savo valstijos rinkėjus imtis analogiškų veiksmų. Jų pavyzdžiu pasekė ir demokratų, ir respublikonų valdomos valstijos. Tuo metu JAV Aukščiausiasis Teismas gerokai susilpnino dalį Balsavimo teisių įstatymo nuostatų, todėl kelios pietinės valstijos galėjo perbraižyti apygardas, kuriose juodaodžiai sudarė gyventojų daugumą.
Teoriškai šie pokyčiai respublikonams turėtų suteikti devynių papildomų mandatų pranašumą. Tačiau perbraižant apygardų ribas konservatyvūs rinkėjai buvo paskirstyti po didesnį apygardų skaičių. Ypač Floridoje ir Teksase respublikonų planas grindžiamas prielaida, kad juos vėl parems lotynų amerikiečių kilmės ir kiti ne baltieji rinkėjai, 2024 m. balsavę už D. Trumpą. Tačiau taip gali ir nenutikti.
Antradienio rezultatai parodys, ar rinkimų apygardų ribų perbraižymas respublikonams suteikė aiškų pranašumą. Kita vertus, jie gali priminti, kad nenumatytų pasekmių dėsnis galioja ir politikoje.
Ar tarp JAV gubernatorių padaugės įvairesnės kilmės atstovų?
Per 250 metų JAV valstijoms vadovavo daugiau kaip 2 tūkst. gubernatorių, beveik visi jie buvo baltieji vyrai. Šiuo metu šalyje yra tik vienas juodaodis gubernatorius – Merilando valstijai vadovaujantis Wesas Moore'as. Gubernatoriaus pareigų dar nėra ėjusi nė viena juodaodė ar Amerikos čiabuvių kilmės moteris. Teksasas, kuriame gyvena daugiausia lotynų amerikiečių kilmės žmonių iš visų JAV valstijų, niekada neturėjo tokios kilmės gubernatoriaus.
Tačiau perrinkimo siekiantis W. Moore'as gali sulaukti nemažai istorinius precedentus sukursiančių kolegų. Didžiosios partijos gubernatorių rinkimuose iškėlė dar septynis juodaodžius kandidatus – tiek respublikonus, tiek demokratus, vyrus ir moteris. Kiekvienas jų pergalės atveju taptų pirmuoju juodaodžiu savo valstijos gubernatoriumi.
Demokratė Keisha Lance Bottoms Džordžijoje ir respublikonė Lisa Demuth Minesotoje siekia tapti pirmosiomis juodaodėmis savo valstijų gubernatorėmis. Johnas Jamesas Mičigane ir Byronas Donaldsas Floridoje siekia tapti pirmaisiais juodaodžiais respublikonais vyrais, išrinktais šių valstijų gubernatoriais.
Gina Hinojosa pergalės atveju taptų pirmąja lotynų amerikiečių kilmės moterimi Teksaso gubernatoriaus poste. O buvusi JAV vidaus reikalų sekretorė Deb Haaland Naujojoje Meksikoje galėtų tapti pirmąja Amerikos čiabuvių kilmės moterimi, išrinkta į JAV valstijos gubernatoriaus postą.