Kasmetinėje plėtros ataskaitoje Europos Komisija (EK) nurodė, kad Juodkalnija sėkmingai artėja prie tikslo 2028 m. tapti 28-ąja ES nare, o Albanija ir Moldova galėtų prisijungti 2029-aisiais. Ukraina vargu ar įvykdys stojimo sąlygas iki šio dešimtmečio pabaigos.
„Didelė pažanga, kurią per pastaruosius metus padarė kai kurios šalys kandidatės, pažadą dėl plėtros mums leidžia paversti tikrove. Žingsnis po žingsnio kuriame visapusiškesnę ir stipresnę Sąjungą“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Galimybė atgaivinti derybas su Serbija
JAV nuolaidžiaujant Rusijai – Europa kalba apie spaudimą: „Galiausiai turės sumokėti už šį karą“
Valdant populistinių pažiūrų prezidentui Aleksandarui Vučičiui, kuris praėjusį mėnesį pralaimėjo rinkimus, Serbija stojimo į didžiausią pasaulyje prekybos bloką derybose atvėrė kelis naujus derybų skyrius. Nors formaliai šalis darė pažangą, demokratijos standartai joje prastėjo.
Balandį EK perspėjo, kad jei Serbija nesustabdys demokratijos padėties blogėjimo, ji gali netekti galimybės pasinaudoti maždaug 1,5 mlrd. eurų finansavimu.
Susiję straipsniai
ES lyderių pasipiktinimą taip pat sukėlė rugsėjį Belgrade surengtos Bosnijos serbų pajėgų vado Ratko Mladičiaus, mirusio atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus, laidotuvės, per kurias jis buvo pagerbtas kaip didvyris.
ES vadovai anksčiau buvo perspėję nerengti jokių viešų jo pagerbimo ceremonijų.
Tačiau rinkimus laimėjęs įvairias politines ir visuomenines grupes vienijantis studentų vadovaujamas opozicinis judėjimas, dvejus metus protestavęs prieš A. Vučičiaus vyriausybę, gali suteikti galimybę „perkrauti“ santykius su įtakingiausia iš narystės ES siekiančių Vakarų Balkanų valstybių.
„Dabar Serbija turi galimybę pradėti iš naujo. Naujoji Serbijos vyriausybė turi galimybę atversti naują puslapį, sustiprinti demokratines institucijas ir pagrindines teises bei imtis būtinų veiksmų, kad Serbija galėtų judėti pirmyn stojimo į ES keliu“, – pristatydama ataskaitą Europos Parlamento nariams sakė už ES plėtrą atsakinga EK narė Marta Kos.
Turėdama stiprią politinę valią demonstruojančią vyriausybę, Serbija galėtų sparčiai daryti pažangą, tačiau narystė ES kol kas atrodo pasiekiama tik po kelerių metų.
Naujos vyriausybės formavimas Belgrade gali užtrukti kelis mėnesius. Vis dėlto panašu, kad narystė ES nėra svarbiausias politinės patirties stokojančio judėjimo prioritetas. Judėjimas daugiausia siekia išrauti korupciją su šaknimis, nors ši kova ir atitinka Bendrijos vertybes.
Naujos stojimo į ES gairės
EK pirmą kartą pristatė kiekvienai narystės siekiančiai šaliai skirtas stojimo į ES gaires. Paskutinė prie Bendrijos prisijungė Kroatija – prieš 13 metų.
ES plėtra sustojo valstybėms narėms nuogąstaujant, kad Bendrija tampa pernelyg didelė ir sunkiai valdoma, jog galėtų tinkamai veikti.
Narystės perspektyva buvo stiprus reformų variklis, ypač nestabiliuose Vakarų Balkanuose, kuriuos praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje draskė karai ir kuriuose iki šiol tvyro didelė etninė įtampa. Šešios regiono valstybės siekia narystės ES.
Europos Komisija – įtakinga ES vykdomosios valdžios institucija, prižiūrinti plėtros procesą, – dabar mano, kad Bendrija yra pasirengusi priimti naujas nares. Arčiausiai narystės laikomos Juodkalnija, Albanija, Moldova ir Ukraina – būtent tokia eilės tvarka.
Iki šiol Moldova ir Ukraina stojimo į ES keliu žengė koja kojon. Abi šalys pastaraisiais metais padarė didelę pažangą įgyvendindamos reformas, nepaisant Rusijos įtakos Moldovoje ir beveik penkerius metus trunkančio karo Ukrainoje.
Tačiau dabar EK teigia, kad Moldova stojimo derybas galėtų užbaigti 2028 m. pradžioje, taip atverdama kelią prisijungti prie ES 2029-aisiais.
Pasibaigus stojimo deryboms, visos ES valstybės narės turi vienbalsiai pritarti kandidatės priėmimui. Visas šis procesas gali užtrukti metus.
Ukraina raginama spartinti reformas, jei tikisi pasiekti savo ambicingą tikslą iki 2028 m. pabaigos užbaigti stojimo derybas. Tai reiškia, kad šalis vargu ar taps ES nare anksčiau nei 2030 m.
Kitos dvi Vakarų Balkanų šalys kandidatės – Bosnija ir Hercegovina bei Šiaurės Makedonija – realių galimybių artimiausiu metu įstoti į ES neturi. Tam trukdo iš esmės neveiksni Bosnijos ir Hercegovinos koalicinė vyriausybė ir būtinybė keisti Šiaurės Makedonijos Konstituciją. Kosovas taip pat siekia narystės, tačiau jam dar nesuteiktas šalies kandidatės statusas.
Derybos su Sakartvelu ir Turkija yra įstrigusios dėl abiejose šalyse prastėjančios demokratijos padėties.