Rinkėjai atsakė sugriovę respublikonų politinę monopoliją Vašingtone ir perdavę demokratams abiejų Kongreso rūmų – Atstovų Rūmų ir Senato – kontrolę. Netikėtai didelė mėlynoji rinkimų banga nuvilnijo per tradiciškai respublikonams palankias teritorijas ir atkūrė konstitucinę valdžių atsvarų bei kontrolės sistemą.
Demokratų pergalė buvo tokia didelė ir greita, kad net D. Trumpo polinkis kiekvienus pralaimėtus rinkimus aiškinti sukčiavimu šįkart nesuveikė. Baimintasi, kad administracija pradės operaciją rinkimų rezultatams ginčyti, tačiau tokio scenarijaus nebuvo – demokratų persvara pasirodė pernelyg didelė, kad ją būtų galima paneigti rinkimų klastojimo kaltinimais.
Po dviejų D. Trumpo kadencijų, per kurias Amerikos demokratinė sistema buvo išbandyta iki ribos, dabar atsirado daugiau vilčių, kad ji išgyvens ir jo politinį laikotarpį.
JAV kadencijos vidurio rinkimuose – istorinės pergalės: pirmą kartą išrinkta įvairių mažumų atstovų
Po to, kai paaiškėjo triuškinantis respublikonų pralaimėjimas, pats D. Trumpas skambindamas į žiniasklaidos priemones skambėjo neįprastai nuolankiai, tarsi susitaikęs su pralaimėjimu. Vos diena anksčiau pasivadinęs „veto ponu“, jis net pažadėjo ieškoti bendros kalbos su demokratų partija, kurią neseniai buvo paskelbęs egzistencine grėsme Amerikai.
„Na, mes bendradarbiausime su demokratais, kad užtikrintume gerą mūsų šalies padėtį. Tai labai svarbu“, – per „Politico“ rinkimų nakties tiesioginę transliaciją sakė D. Trumpas.
Prezidentas bandė įrodinėti, kad respublikonų kandidatai patys pasmerkė save pralaimėjimui, daugiausia todėl, kad nebuvo juo pačiu. Tačiau išvengti tikrovės nepavyko – rinkimai tapo asmeniniu D. Trumpo politiniu išbandymu.
Jis pats pavertė rinkimus savo asmenybės ir veiklos vertinimu, nors jo populiarumo reitingai buvo itin prasti, o ryšys tarp šiemet pradėto karo su Iranu ir sparčiai išaugusių benzino bei dyzelino kainų buvo akivaizdus. Dėl brangstančių degalų sunkumų patyrė milijonai šeimų.
Susiję straipsniai
Prezidento savęs sureikšminimas tapo milžiniška politine klaida, o jo pasigyrimai, kad amerikiečiai turėtų dėkoti už jo sukurtą „aukso amžių“, pasirodė esantys saviapgaulė, akivaizdžiai prieštaraujanti kasdieniam žmonių gyvenimui.
D. Trumpo bandymai pakeisti rinkimų žemėlapį perskirstant rinkimų apygardų ribas ir taip išstumti demokratus taip pat daugiausia žlugo. Dėl milžiniško prezidento nepopuliarumo vietas prarado patys respublikonai.
Dėl pralaimėjimo kaltininkų abejonių nėra.
2024 metais D. Trumpas pasiekė vieną įspūdingiausių politinių sugrįžimų JAV istorijoje ir laimėjo antrąją, iš eilės nėjusią prezidento kadenciją. Tačiau po dvejų metų jo paties politinį įvaizdį perėmusios Respublikonų partijos sutriuškinimas gali būti laikomas vienu didžiausių politinių žlugimų.
Antradienį vykstant rinkimų nakčiai, iš pradžių pamažu ryškėję politinio persigrupavimo ženklai netrukus virto sunkiai įtikėtina demokratų pergalių lavina. Jie laimėjo Atstovų Rūmų rinkimus, pasiekė stulbinamų rezultatų Senate net tokiose iki tol respublikonams palankiose vietose kaip Pietų Karolina ir Teksasas, o vėliau iškovojo ir virtinę gubernatorių postų.
Dauguma D. Trumpo į svarbius rinkimus stumtų kandidatų patyrė triuškinančius pralaimėjimus. Tarp jų – Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas ir Pietų Karolinos senatorė Darline Graham, praradusi savo velionio brolio turėtą vietą.
Jeigu D. Trumpo komanda nebūtų išstūmusi iš politikos senatorių Joni Ernst ir Thomo Tilliso dėl jų požiūrio į MAGA judėjimą neatitinkančių pozicijų, respublikonai galbūt būtų išsaugoję Ajovos ir Šiaurės Karolinos valstijas.
CNN apklausų duomenys parodė, kad aiški dauguma šalies gyventojų nepritaria D. Trumpo karui, jo ekonominei politikai, griežtoms priemonėms prieš imigrantus ir vadovavimo stiliui.
D. Trumpo politinė komanda ilgą laiką pristatė jį kaip išskirtinį savo kartos politinį talentą, turintį beveik antgamtinį gebėjimą suprasti Respublikonų partijos rinkėjų nuotaikas ir pasiekti pergales, kurios būtų neįmanomos įprastam respublikonų politikui.
Tokiame vertinime buvo dalis tiesos. Tačiau praėjus dešimčiai metų nuo netikėtos pirmosios D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, šie gebėjimai antradienį jį apleido, nors visą mėnesį buvo intensyviai stengiamasi išgelbėti respublikonus tradiciškai jiems palankiausiose šalies teritorijose.
Demokratų pergalės ir D. Trumpo atmetimo mastą geriausiai atskleidė Teksasas. Čia Jamesas Talarico iškovojo demokratams pirmąją vietą Senate per beveik keturis dešimtmečius, o respublikonų tvirtove laikytas gubernatorius Gregas Abbottas taip pat patyrė pralaimėjimą – demokratų teisininkė Gina Hinojosa jį įveikė kovoje dėl ketvirtosios kadencijos.
Daugelis D. Trumpo kritikų jo politinę karjerą ilgą laiką vertino kaip reakciją į pirmąją juodaodžio prezidento Baracko Obamos kadenciją. Juos taip pat sukrėtė griežta prezidento rasinė retorika, nuolatinės nuorodos į baltųjų kultūrą ir išpuoliai prieš mažumoms priklausančias moteris bei musulmonus.
Vis dėlto dar kartą išryškėjo JAV politikos gebėjimas keistis. Reaguodama į ankstesnę politinę reakciją, Teksasas turės pirmąją lotynų kilmės gubernatorę – Giną Hinojosą.
Džordžija turės pirmąją savo valstijos ir visos šalies istorijoje juodaodę moterį gubernatorę Keishą Lance Bottoms. Abdul El-Sayedas taps pirmuoju musulmonu, išrinktu į Senatą, įveikęs D. Trumpo religinį priešiškumą per rinkimų kampaniją.
Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas taip pat turi galimybę tapti pirmuoju juodaodžiu šių rūmų pirmininku.
D. Trumpas nėra pirmasis JAV prezidentas, patyręs triuškinantį pralaimėjimą vidurio kadencijos rinkimuose. Barackas Obama 2010 metais patyrė tai, kas tuomet buvo pavadinta „smarkiu smūgiu“, George'as W. Bushas 2006 metais sulaukė skaudaus rinkėjų antausio, o Billo Clintono nepopuliarumas 1994 metais paskatino respublikonų politinę revoliuciją.
Tačiau 2026 metų rinkimų rezultatai atrodo ypač asmeniški. Visa D. Trumpo asmenybė ir jo politinės veiklos pagrindas paremti įsitikinimu, kad jis yra vienas didžiausių laimėtojų pasaulyje, tačiau dabar jam teko patirti vieną gėdingiausių pralaimėjimų.
„Manęs nebuvo rinkimų biuletenyje, o jeigu būčiau jame buvęs, būtume laimėję TRIUŠKINAMAI! Dėkoju už dėmesį šiam klausimui. Prezidentas DONALDAS J. TRUMPAS“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Tačiau jo žodžiai skambėjo neįtikinamai. Vos prieš dvi dienas Ajovoje vykusiame susitikime su rinkėjais jis buvo pareiškęs: „Įsivaizduokite, kad esu rinkimų biuletenyje, nes iš esmės aš jame ir esu.“
Artėja politinių neramumų laikotarpis.
Kitais metais naujasis demokratų kontroliuojamas Kongresas gali paversti gyvenimą D. Trumpo aplinkos žmonėms itin sudėtingu. Tikimasi nuolatinių tyrimų dėl administracijos veiklos, karo su Iranu, įtariamos korupcijos Baltuosiuose rūmuose ir galimos prezidento verslo veiklos, kuri per beveik dvejus jo buvimo valdžioje metus gerokai padidino asmeninį turtą.
Perėmę Senato kontrolę, demokratai įgis galimybę blokuoti bet kokias per paskutiniuosius dvejus D. Trumpo kadencijos metus atsiradusias laisvas vietas Aukščiausiajame Teisme. Jie taip pat galės stabdyti naujų ministrų kabineto sekretorių kandidatūrų tvirtinimą, jeigu partijai jos nebus priimtinos.
Tikėtina, kad prasidės intensyvus partijų tarpusavio karas. Antradienį sulaukęs rinkėjų atmetimo D. Trumpas galėjo patirti stiprų smūgį ir faktiškai tapti prezidentu, kurio kadencija artėja prie pabaigos ir kuris nebeturi galimybių siekti naujo politinio mandato.
Tačiau mažiausiai nuspėjamas per pastarąsias kartas JAV prezidentas vargu ar elgsis kaip politinę įtaką prarandantis vadovas.
Tikėtini susidūrimai dėl biudžeto ir karo su Iranu, jeigu D. Trumpui nepavyks jo užbaigti iki sausį darbą pradėsiančio naujojo Kongreso. Taip pat gali užsitęsti konstituciniai ginčai dėl prezidento bandymų valdyti šalį vykdomosios valdžios įgaliojimais ir demokratų reikalavimų D. Trumpo padėjėjams liudyti.
Prezidentas gali tapti dar labiau nenuspėjamas ir agresyvesnis tarptautinėje arenoje, mėgindamas kompensuoti sumažėjusią įtaką šalies viduje.
Antradienio respublikonų katastrofos mastas, kai demokratai laimėjo beveik viską, apie ką galėjo svajoti, ir net daugiau, kelia rimtų klausimų politikams, ketinantiems dalyvauti Respublikonų partijos prezidento rinkimuose 2028 metais.
Viceprezidentas J. D. Vance'as dabar susiduria su didele problema. Jis ilgą laiką buvo laikomas D. Trumpo įpėdiniu, tačiau dabar jam gali tekti pradėti subtilų atsiribojimo nuo savo politinio globėjo procesą.
Ar valstybės sekretorius Marco Rubio galėtų tapti žmogumi, kuris suburtų naują koaliciją po MAGA judėjimo vėliava ir į ją įtrauktų senosios Respublikonų partijos likučius, kuriai anksčiau pats buvo vienas svarbiausių veikėjų? O gal kiti politikai, pavyzdžiui, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, nuspręs, kad galimybę laimėti partijos kandidatūrą ir atkurti respublikonų reputaciją turės būtent kandidatas, nepriklausantis diskredituotai administracijai?
Demokratų taip pat laukia iššūkiai, kai jie nustos švęsti pergalę. Nors partija turės dalį valdžios, ji neturės visų galimybių įgyvendinti rinkėjų trokštamus pokyčius, nes prezidentas išsaugos teisę vetuoti įstatymus.
Jeigu demokratams nepavyks pagerinti pragyvenimo sąlygų ir sumažinti išlaidų, jie gali sulaukti tokio paties rinkėjų smūgio jau po dvejų metų. Šioje srityje nesėkmę patyrė ir prezidentas Joe Bidenas, ir D. Trumpas.
Šis audringas laikotarpis turėtų tapti svarbia pamoka visiems politikams. Nė viena politinė pergalė nėra amžina, o jokia dauguma negali būti laikoma nuolatine.
Svarbiausia – nė vienas prezidentas, kad ir koks galingas pats save laikytų, nėra nenugalimas.