Jos publikacija pavadinta „Pagaliau suskambo trumpizmo laidotuvių varpas“.
Ji pažymi, kad dabar demokratai, turėdami daugumą Senate, galės tirti D. Trumpo ir jo kabineto narių veiklą, atkreipti visuomenės dėmesį į savo darbotvarkės klausimus, ginti konstitucines Kongreso galias ir blokuoti respublikonų siūlomus teisėjų paskyrimus.
M. Donegan rašo, kad pastarosiomis savaitėmis Baltieji rūmai leido suprasti, jog gali mėginti ginčyti ypač įtemptų rinkimų į Senatą rezultatų patvirtinimą, ypač Aliaskoje.
D. Trumpas pripažino, kas iš tiesų lėmė triuškinamą pralaimėjimą: „Daryčiau tą patį“
Vis dėlto, tikėtina, šio plano buvo atsisakyta, nes D. Trumpas pareiškė pripažinsiantis vidurio kadencijos rinkimų rezultatus.
„Neabejotina, kad jis toliau šauks savo tiradas į mikrofonus ir socialiniuose tinkluose skųsis rašydamas didžiosiomis raidėmis. Tačiau vargu ar tai ką nors pakeis. Juk antradienio vakarą – praėjus beveik lygiai dešimčiai metų nuo netikėtos pergalės prieš Hillary Clinton 2016 metų prezidento rinkimuose – D. Trumpo era iš esmės baigėsi“, – rašo žurnalistė.
Susiję straipsniai
Jos nuomone, artimiausi dveji metai bus visiškai kitokie nei ankstesnieji. Pirmaisiais mėnesiais po sugrįžimo į valdžią, kai D. Trumpas kontroliavo visas valdžios institucijas, trumpam atrodė, kad jam gali pavykti įtvirtinti autoritarinį režimą JAV.
M. Donegan teigia, kad prezidentas įvykdė federalinės biurokratijos valymą: panaikino šimtus darbo vietų, o į tūkstančius kitų paskyrė savo šalininkus ir, jos vertinimu, nekompetentingus parankinius. D. Trumpas taip pat primetė savo valią ir socialinę darbotvarkę nevyriausybinėms institucijoms bei perėmė iš Kongreso biudžeto kontrolę.
„Ir visa tai jam pavyko – jis galėjo visa tai padaryti – nes atrodė galingas, o opozicija – silpna. Pirmaisiais antrosios kadencijos metais jis tikėjosi galintis priversti žmones jam paklusti, nes galėjo grasinti pasekmėmis už nepaklusnumą, o demokratai negalėjo įtikinamai pagrasinti pasekmėmis tiems, kurie prie to prisidėjo“, – pabrėžia M. Donegan.
Tačiau dabar ši padėtis pasikeitė. Pasak žurnalistės, D. Trumpo pergalė 2024 metų rinkimuose šiandien atrodo ne tiek kaip platus kultūrinis persilaužimas, kiek kaip materialinių veiksnių, įskaitant infliaciją, rezultatas.
M. Donegan pabrėžia, kad tie patys ekonominiai veiksniai dabar atsisuko prieš respublikonus. Rinkėjus piktina smarkiai išaugusios degalų kainos, sumažėjusi vartotojų perkamoji galia, užsitęsęs nedarbas ir akivaizdi nelygybė.
„Donaldas Trumpas į 2027 metus žengs susidūręs su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, akivaizdžiai susilpnėjusiais kognityviniais gebėjimais ir fizine ištverme, smarkiai krintančiais populiarumo reitingais bei kadencijos trukmės apribojimais. Be to, į naujuosius metus jis žengs su suskilusia politine koalicija: sprendimas pradėti karą su Iranu suskaldė jo artimiausią aplinką ir pakirto pasitikėjimą juo tarp eilinių respublikonų, kuriems 2016 metų pažadas nepradėti naujų karų buvo atsiribojimo nuo neokonservatyviosios politinės sistemos ženklas“, – rašo M. Donegan.
Ji mano, kad jauni ir ambicingi respublikonai pradės maištauti prieš D. Trumpą, siekdami sustiprinti savo politines perspektyvas. Tuo metu prezidentas, žurnalistės prognoze, į jų išdavystę reaguos įniršiu ir mėgins nuteikti prieš juos savo rinkėjų bazę, tarsi „koks kvailas karalius Lyras“.
Vis dėlto M. Donegan pažymi, kad po rinkimų D. Trumpo galimybės skirti savo įpėdinius ir keršyti politiniams priešininkams gali gerokai sumažėti.
„D. Trumpo stiprybė visada buvo jo tariama įtaka Respublikonų partijos rinkėjams – tai, kiek jo charizma galėjo paskatinti juos sekti paskui jį bet kur. Sprendžiant iš to, kokiu skirtumu demokratai laimėjo antradienio vakarą, dabar jie jau nebėra pasirengę juo sekti“, – pridūrė M. Donegan.
Parengta pagal „NV“ inf.