Leidinys primena, kad JAV prezidentai ir anksčiau patirdavo triuškinamų pralaimėjimų kadencijos vidurio rinkimuose – nuo George'o W. Busho nesėkmės 2006 m. iki skaudaus Baracko Obamos pralaimėjimo 2010 m.
Tačiau 2026 m. Donaldo Trumpo ir jo Respublikonų partijos patirtas „didžiulis pažeminimas“ buvo išskirtinis – rinkėjai negailestingai atmetė prezidentą ir jo vykdomą politiką.
Svarbiausios valstijos ir rinkimų apygardos, kuriose tradiciškai vykdavo itin atkakli rinkimų kova, lengvai perėjo į demokratų rankas.
D. Trumpas pripažino, kas iš tiesų lėmė triuškinamą pralaimėjimą: „Daryčiau tą patį“
Respublikonai patyrė triuškinamų pralaimėjimų net savo tvirtovėse – itin konservatyviuose pietinių valstijų regionuose ir kaimiškose JAV vietovėse, kuriose anksčiau atrodė neįveikiami.
„Financial Times“ rašo, kad 80-metis nekilnojamojo turto magnatas, tapęs prezidentu ir daugiau nei dešimtmetį dominavęs Amerikos politikoje, „prarado ryšį su rinkėjais“.
Susiję straipsniai
Leidinys pabrėžia, kad respublikonų pralaimėjimas buvo dar skaudesnis nei 2018 ir 2020 metais.
„Brutali naktis! Buvo aišku, kad kadencijos vidurio rinkimai bus sunkūs, tačiau niekas nesitikėjo tokio rezultato“, – teigė buvęs D. Trumpo patarėjas Brianas Lanza.
Demokratas Brendanas Boyle'as, kuris taps Atstovų Rūmų Biudžeto komiteto pirmininku, pareiškė niekada nematęs tokios rinkimų nakties.
„Per visą savo gyvenimą nesu matęs, kad kuris nors prezidentas būtų sulaukęs tokio visiško rinkėjų atmetimo“, – kalbėjo jis.
Vietoje realių pažadų – statybų projektai
D. Trumpas mėgino išgelbėti savo partiją rugsėjį Dalase surengdamas įspūdingą suvažiavimą, kuriame dalyvavo daugybė garsenybių, ir beveik kasdien lankydamasis politiškai jautriose, respublikonų kontroliuojamose apygardose.
Tačiau prezidentas galėjo tik pabloginti padėtį, nes nesugebėjo tinkamai reaguoti į daugumai rinkėjų svarbiausią problemą – pragyvenimo išlaidas.
Užuot sutelkęs dėmesį į šį klausimą, jis nukrypdavo prie tokių temų kaip nauji statybų projektai Vašingtone ar jo remiamų kandidatų išvaizda bei kūno sudėjimas.
Pasak „Financial Times“, D. Trumpas ir jo sąjungininkai pamiršo, kas jiems padėjo 2024 m. susigrąžinti Baltuosius rūmus ir visišką Kongreso kontrolę.
Tuomet D. Trumpas savo rinkimų kampaniją grindė pažadais kovoti su infliacija – ta pačia problema, kuri visą Joe Bideno prezidentavimo laikotarpį kenkė jo populiarumui.
D. Trumpas žadėjo sumažinti benzino kainą iki 2 dolerių už galoną, o būsto paskolų palūkanų normas – iki 3 procentų.
Tačiau 2025 m. balandį D. Trumpo pradėtas prekybos karas sužlugdė šiuos tikslus. Dėl jo pabrango į JAV importuojamos prekės, o infliacija išliko nemaloniai aukšta.
Tikrasis lūžis įvyko tuomet, kai D. Trumpas pradėjo karą su Iranu. Tai sukėlė staigų energijos kainų šuolį ir dar labiau padidino bendras pragyvenimo išlaidas, aiškina leidinys.
„Prezidentas Trumpas žadėjo nuo pat pirmos dienos pažaboti infliaciją. Tačiau užuot įgyvendinęs politiką, skirtą didinti prekių ir paslaugų įperkamumą, prezidentas pradėjo prekybos karą, kuris pakėlė kainas. Vėliau jis menkino rinkėjų susirūpinimą dėl pragyvenimo išlaidų“, – teigė Amerikos verslo instituto ekonominės politikos tyrimų direktorius Michaelas Strainas.
„Financial Times“ taip pat pažymi, kad D. Trumpas padarė klaidų rinkdamasis kandidatus į kadencijos vidurio rinkimus. Jis rėmė politikus, kurie buvo labiau lojalūs jam asmeniškai, o ne tuos, kurie turėjo daugiau galimybių laimėti rinkimus.
Vis dėlto Baltųjų rūmų pareigūnai tvirtina, kad be D. Trumpo respublikonų rezultatai būtų buvę dar prastesni.
„Prezidentas Trumpas daugelį rinkimuose dalyvavusių kandidatų reklamavo geriau, nei jie patys sugebėjo save pristatyti“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.
Jis taip pat pridūrė, kad partiją atmetę rinkėjai „gailėsis savo sprendimo, kai karas su Iranu baigsis ir kainos sumažės“.