Per spalio 27 d. vykusius rinkimus nei B. Netanyahu, nei opozicijos lyderis Gadi Eisenkotas neužsitikrino daugumos parlamente. Izraelio visuomenė tebėra smarkiai susiskaldžiusi dėl B. Netanyahu ir pavargusi nuo trejus metus trunkančio karo.
G. Eisenkotas galėtų suformuoti koaliciją, jei bendradarbiautų su Izraelio arabų partijomis, kurios dėl rinkėjų nepasitenkinimo B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų vyriausybe gerokai padidino savo mandatų skaičių. Tačiau tokiai koalicijai griežtai prieštarauja opozicijos partneris Avigdoras Libermanas, buvęs B. Netanyahu padėjėjas, kuris dabar aršiai kritikuoja premjerą, tačiau laikosi panašios griežtos pozicijos palestiniečių atžvilgiu.
A. Libermanas penktadienį pareiškė neatsisakysiantis savo prieštaravimo sąjungai su Izraelio arabų partijomis, tačiau teigė, kad opozicija turėtų derėtis su ultraortodoksais žydais, nors pats daugelį metų juos griežtai kritikavo dėl karinės tarnybos vengimo.
Po įtemptų rinkimų Izraelyje – skambūs B. Netanyahu ir jo varžovo pareiškimai
Pareiškęs, kad svarbiausi tikslai yra nušalinti B. Netanyahu nuo valdžios ir išvengti naujų rinkimų, A. Libermanas teigė, jog atėjo laikas ieškoti kompromisų ir „suprasti, kad siekiant gauti viską rizikuojama negauti nieko“.
„Tai pasakytina ir apie šaukimo į karinę tarnybą įstatymą. Man dėl to skaudu, ir žinau, kad skaudu daugeliui kitų. Tačiau atsižvelgiant į visus iššūkius, su kuriais šiandien susiduriame, Izraelio valstybės ir žydų tautos nacionaliniai interesai turi būti svarbesni už visus kitus sumetimus“, – pareiškime socialiniuose tinkluose nurodė A. Libermanas.
Susiję straipsniai
A. Libermanas, kurio partija „Yisrael Beiteinu“ iškovojo septynis mandatus, jau seniai reikalauja panaikinti išimtį, leidžiančią religinių mokyklų studentams neatlikti karinės tarnybos, kuri privaloma beveik visiems kitiems izraeliečiams.
Politikas per rinkimų kampaniją netgi iškabino plakatus, kuriuose žadėjo imtis griežtų priemonių prieš „šaukimo į karinę tarnybą vengiančius asmenis“. Per vieną viešą pasirodymą anksčiau šiais metais A. Libermanas dėl ultraortodoksų žydų keliamų reikalavimų pavadino juos „priešiškais žydams“.
Nors pats B. Netanyahu yra pasaulietinių pažiūrų, jis jau seniai remiasi dviejų pagrindinių ultraortodoksų partijų parama. Tačiau šios partijos pasitraukė iš jo vyriausybės, nes premjeras taip ir neįtvirtino karinės tarnybos išimties įstatymu, nors jo nuversti jos nesiekė.
Viena iš šių partijų, „Jungtinis Toros judaizmas“, ketvirtadienį per konsultacijas su prezidentu Isaacu Herzogu atsisakė paremti B. Netanyahu kandidatūrą formuoti naują vyriausybę, tačiau nepalaikė ir G. Eisenkoto.
Abi ultraortodoksų partijos kartu turi 13 mandatų parlamente. Jų parama užtikrintų G. Eisenkotui nedidelę daugumą.
I. Herzogas sekmadienį paskelbs, kam pirmiausia bus suteikta galimybė formuoti vyriausybę. Manoma, kad šią teisę gaus G. Eisenkotas, nes jo kandidatūrą rekomendavo daugiau partijų.
Ultraortodoksų žydų atleidimas nuo karinės tarnybos kelia didelį kitų izraeliečių pasipiktinimą, nes nuo 2023 m. spalio 7 d. islamistų grupuotės „Hamas“ surengto išpuolio Izraelio vykdomuose karuose rezervistams tenka ne kartą grįžti į karinę tarnybą.