Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį, reaguodama į JAV planą, pabrėžė, kad Europa jau turi veikiančią saugumo sistemą – NATO ir ES, kurių kiekviena atlieka savo vaidmenį. Pasak jos, būtina užtikrinti, kad į šią sistemą būtų integruota Ukraina, o pagrindinė problema išlieka tai, kad Rusija nuolat laužo susitarimus, kuriais grindžiama Europos saugumo architektūra.
„Putinas neturi veto teisės Europos saugumo klausimais“, – pareiškė K. Kallas.
Naujausias JAV pasiūlymas dar labiau sustiprino Europoje kylantį nerimą dėl atsinaujinusio D. Trumpo suartėjimo su Rusija, tuo pat metu didinant spaudimą Ukrainai ir siekiant atgaivinti ilgą laiką įstrigusias derybas dėl plataus masto Maskvos karo prieš Kyjivą užbaigimo.
„Politico“ kalbėjosi su 12 NATO diplomatų, ES pasiuntinių ir Europos vyriausybių pareigūnų, kuriems dėl jautraus klausimo buvo suteiktas anonimiškumas. Trijų NATO diplomatų teigimu, Aljanso sąjungininkės apie amerikiečių planus iš anksto informuotos nebuvo, todėl daugelyje Europos sostinių į šią iniciatyvą žvelgiama skeptiškai.
Ketvirtadienio vakarą D. Trumpas, susitikęs su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, prabilo apie „didelį ir gražų susitarimą“. JAV vadovas pridūrė, kad jis apims ne tik Ukrainą ir gali būti susijęs net su visa Europa.
Netrukus D. Trumpo žentas ir specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris paaiškino, kad susitarimu siekiama sukurti praktinius mechanizmus, kurie padėtų spręsti visų šalių saugumo problemas, mažintų būsimų konfliktų riziką ir užtikrintų stabilesnę bei labiau nuspėjamą saugumo aplinką.
J. Kushneris nurodė penkis pagrindinius būsimo susitarimo tikslus: nuolatines konsultacijas saugumo klausimais, patikimą krizių komunikaciją, didesnį karinį skaidrumą, abipuses eskalacijos rizikos mažinimo priemones ir ilgalaikę Europos saugumo bei stabilumo sistemą.
Vis dėlto NATO diplomatai abejoja, ką konkrečiai reiškia šie pasiūlymai. Vienas jų teigė, kad J. Kushnerio paaiškinimai yra gana neaiškūs, o bendras Europos požiūris toks, jog bet kokias diskusijas su Rusija apie būsimą saugumo architektūrą Maskva šiuo metu tik išnaudotų savo argumentams įteisinti.
„Tai nesulauks Europos sąjungininkių palaikymo“, – sakė NATO diplomatas.
Aukšto rango Europos pareigūnas taip pat pripažino, kad formaliai pasiūlyme nėra nieko, kam būtų galima tiesiogiai prieštarauti, tačiau, jo vertinimu, už šios iniciatyvos slypi ir kiti motyvai.
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vyriausiasis patarėjas Björnas Seibertas penktadienį informavo ES ambasadorius apie susiklosčiusią padėtį. Pasak dviejų ES diplomatų, tai įvyko po nacionalinio saugumo patarėjų diskusijos šiuo klausimu.
Vienas ES diplomatų po susitikimo teigė, kad Ukraina ir likusi Europa yra pasirengusios įsitraukti į diskusijas, nors pasitikėjimas Rusija išlieka menkas, o pati ES šio proceso nestabdo. Tačiau, jo vertinimu, D. Trumpo aplinka nepakankamai įvertino, kokią didelę reikšmę šis konfliktas turi Europai ir kokį pavojų žemynui sukeltų nepalanki karo baigtis Ukrainai.
Aukšto rango Europos saugumo pareigūnas priminė, kad daugelio Europos šalių pozicija jau seniai nesikeičia – karo metu negalima diskutuoti apie Europos saugumo architektūros pertvarkymą. Jis taip pat pabrėžė, kad tokios diskusijos negali vykti be pačių europiečių dalyvavimo.
Penktadienį po aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareikalavo, kad Europa dalyvautų derybose dėl taikos Ukrainoje ir būsimos žemyno saugumo sistemos.
Šią savaitę Briuselyje įvyko du darbinių susitikimų raundai, skirti galimam taikos susitarimui dėl Ukrainos. Po jų lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje numatytos JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos darbiniu lygiu.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau šią savaitę, kalbėdamas su žurnalistų grupe, kurioje buvo ir „Politico“ atstovai, ragino realistiškai vertinti taikos derybas ir itin atsargiai žiūrėti į tikruosius Rusijos ketinimus. Jis atkreipė dėmesį, kad žiemą V. Putinas gali turėti mažiau paskatų susitarti dėl taikos.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius, patvirtinęs, kad kancleris ketvirtadienio vakarą kalbėjosi su D. Trumpu, teigė, jog po šią savaitę įvykusių JAV vidurio kadencijos rinkimų derybose atsirado naujas skubos jausmas.
Pasak jo, šis klausimas vėl bus aptartas kitą savaitę Dubline vyksiančiame neformaliame ES lyderių susitikime. Iš pradžių buvo planuota, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama dirbtiniam intelektui, tačiau dėl įvykių Ukrainoje ši tema gali likti antrame plane.
Trečias ES diplomatas pažymėjo, kad situacija keičiasi labai greitai.
Vis dėlto kai kurios Europos sąjungininkės baiminasi, kad JAV gali susieti naująją saugumo iniciatyvą su gruodį numatoma amerikiečių karių Europoje dislokavimo ir karinio buvimo peržiūra.
Vienas NATO diplomatas šią galimybę pavadino esminiu, tačiau kol kas neatsakytu klausimu. Jo teigimu, viena yra diskutuoti apie Europos saugumo architektūrą esant įprastam JAV kariniam buvimui žemyne, tačiau visai kas kita – svarstyti, kokia ji turėtų būti pasikeitus amerikiečių pozicijai Europoje.
„Niekas nežino, kaip viskas atrodys“, – pabrėžė diplomatas.
Parengta pagal „Politico“ inf.