Kruvinas išpuolis Krokuvoje sukrėtė Lenkiją. Užpuolikas jau mirė, tačiau visuomenė vis dar ieško atsakymų į svarbiausią klausimą – kas paskatino jauną vyrą surengti tokias žudynes?
Apie galimus nusikaltėlio motyvus ir jo psichologinį portretą interviu Lenkijos žiniasklaidai kalbėjo kriminalinė profiliuotoja, policijos psichologė, buvusi policijos pareigūnė ir akademinės bendruomenės atstovė Mariola Wołoszyn.
Žurnalistė Agnieszka Woźniak su eksperte aptarė svarbiausias nusikaltimo aplinkybes ir galimas užpuoliko elgesio priežastis.
Po tragedijos Krokuvoje paaiškėjo kraupus radinys užpuoliko namuose
Kruvinas išpuolis buvo kruopščiai suplanuotas?
Žurnalistė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad užpuolikas mirė ligoninėje, tačiau klausimų dėl jo motyvų vis dar daug. Paklausta, kas jai šioje byloje krito į akis pirmiausia, M. Wołoszyn pabrėžė, kad Lenkija susidūrė su precedento neturinčiu nusikaltimu.
Susiję straipsniai
„Pirmiausia tai, kad turime reikalą su įvykiu, kokio Lenkijoje dar nebuvo. Atmintyje iškyla 2023 metų gruodį Prahos universitete įvykusi tragedija. Mūsų šalyje tokio nusikaltimo dar nebuvo“, – sakė ekspertė.
Anot jos, kuriant nusikaltėlio psichologinį profilį būtina įvertinti daugybę aplinkybių: žmogaus amžių, psichofizinę būklę, veikimo būdą, gebėjimą atlikti suplanuotus veiksmus, taip pat pasirinkto laiko ir vietos aplinkybes.
Išpuolis Krokuvoje: užfiksavo, kas dėjosi mieste ir kaip atrodė gelbėjimo operacija
Šiuo atveju, pasak specialistės, užpuolikas buvo itin gerai pasirengęs.
Nuo šių metų sausio jis turėjo oficialų leidimą laikyti ginklą, tačiau, ekspertės vertinimu, tikėtina, kad šaudyti užtikrintai ir taikliai mokėjo jau ne vienus metus.
„Jis buvo pasiruošęs, savo veiksmus suplanavo iš anksto – pasirinko aprangą, ginklus, automobilyje turėjo visą arsenalą“, – kalbėjo M. Wołoszyn.
Vis dėlto, anot jos, esminė detalė paaiškėjo tada, kai buvo nustatyta, kad prieš atvykdamas į Krokuvą vyras nužudė savo tėvus ir seserį, o tuomet sėdo į automobilį ir nuvažiavo daugiau nei 100 kilometrų.
„Ši įvykių seka iš esmės keičia galimų jo motyvų vertinimą“, – pabrėžė ekspertė.
Kodėl prieš išpuolį jis nužudė ir savo šeimą?
Iš pradžių visuomenė žinojo tik apie šaudynes miesto centre. Žinia apie tris nužudytus šeimos narius paaiškėjo vėliau.
Ar tai buvo nekontroliuojamo įniršio protrūkis, ar šaltakraujiškai įgyvendintas planas?
M. Wołoszyn ragino neskubėti daryti išvadų.
„Mes, psichologai, turime būti itin atsargūs vertindami tokius įvykius, ypač kai visuomenėje emocijos pasiekusios aukščiausią tašką“, – aiškino ji.
Pasak ekspertės, artimiausių žmonių nužudymas, kad ir kokie sudėtingi ar liguisti santykiai būtų vyravę šeimoje, visada yra itin žiaurus veiksmas.
Pirmoji versija, kuri natūraliai kyla tiek tyrėjams, tiek visuomenei, yra kerštas. Galima manyti, kad šeimoje vyko kažkas dramatiško, o jaunas vyras nusprendė atkeršyti žmonėms, kuriuos laikė atsakingais už savo patirtas skriaudas.
Tačiau kriminalinė profiliuotoja ragina neatmesti ir mažiau akivaizdžių paaiškinimų.
„Profiliuojant nusikaltėlį būtina kelti ir neakivaizdžias hipotezes, stengtis į pasaulį pažvelgti paties nusikaltėlio akimis“, – pabrėžė ji.
Ekspertė neatmeta šiurpios versijos: galėjo manyti, kad taip saugo savo artimuosius
M. Wołoszyn iškėlė ir alternatyvią nusikaltimo motyvacijos versiją – tariamą norą apsaugoti artimuosius.
Ekspertės teigimu, nusikaltėlis galėjo iš anksto suplanuoti masines nepažįstamų žmonių žudynes Krokuvoje ir nuspręsti, kad nužudydamas savo šeimos narius juos esą apsaugos nuo visuomenės pasmerkimo, gėdos ir psichologinės naštos, kurią jiems tektų išgyventi po jo įvykdyto nusikaltimo.
Kitaip tariant, galėjo įsivaizduoti, kad taip neleidžia artimiesiems patirti to, kas jų lauktų po jo kruvino išpuolio.
„Tai itin iškreiptas psichologinis mechanizmas, tačiau kriminalistikos literatūroje jis gerai žinomas“, – aiškino M. Wołoszyn.
Ekspertė pabrėžė, kad tai yra viena iš galimų interpretacijų, o tikrieji nusikaltėlio motyvai dar turi būti nustatyti tyrimo metu.