Po pokalbio vertindamas Rusijos lyderį J. G. Støre jo elgesį apibūdino kaip „racionalų“ ir „profesionalų“.
„Jis labai aiškiai išdėstė savo argumentus“, – patikslino Norvegijos premjeras.
„Politico“ užkulisinę pokalbio ir pasiruošimo jam istoriją atkūrė remdamasis pokalbiais su politikais, diplomatais ir valdininkais.
Iš V. Putino lūpų – įspėjimų lavina Europai: „Laimėtojų nebus“
Ruošėsi kelis mėnesius
Pasak leidinio, A. Stubbas ir J. G. Støre nusprendė įsikišti į derybų dėl Ukrainos procesą, nes nuogąstavo, kad jis gali žlugti. Tuo metu Donaldas Trumpas kritikavo Volodymyrą Zelenskį ir kartu teigė, kad Rusijos pusė elgiasi „normaliai“.
Susiję straipsniai
Suomijos prezidentas ir Norvegijos premjeras, kurie pažįstami daugelį metų ir, eidami savo šalių užsienio reikalų ministrų pareigas, glaudžiai bendradarbiavo Rusijos klausimais, kelis mėnesius be didesnio viešumo svarstė bendro skambučio į Kremlių galimybę. Anot „Politico“, jie padarė išvadą, kad prieš atnaujinant derybas Abu Dabyje itin svarbu suteikti diplomatiniam procesui naują postūmį.
Su pasiruošimu skambučiui susipažinę pareigūnai teigė, kad apie būsimą pokalbį iš anksto buvo informuoti Prancūzijos, Vokietijos ir JAV vadovai, taip pat kiti Europos lyderiai, tarp jų – Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Suomijos ir Norvegijos atstovai susisiekė su V. Putino aplinka ir suderino pokalbio tvarką: kiekviena pusė turėjo paeiliui išdėstyti iš anksto parengtas tezes, nepertraukdama pašnekovų.
Prieš skambutį A. Stubbas ir J. G. Støre su V. Zelenskiu išsamiai aptarė, kokias pozicijas reikėtų perduoti V. Putinui, o po pokalbio informavo Ukrainos prezidentą apie jo turinį.
Ginčas dėl „istorijos paskaitos“
Kai kuriais duomenimis, pokalbio metu V. Putinas pasidalijo savo gilia aistra Rusijos praeičiai ir perskaitė pašnekovams paskaitą apie slavų istoriją bei karo Ukrainoje ištakas. Pirmasis apie tai pranešė „Financial Times“. Vis dėlto A. Stubbas ir J. G. Støre tai paneigė.
„Nieko panašaus jis nedarė“, – „Politico“ sakė Norvegijos premjeras.
Vienas aukšto rango pareigūnas, susipažinęs su pokalbio aplinkybėmis, „Politico“ teigė, kad A. Stubbas ir J. G. Støre kantriai klausėsi Rusijos prezidento per visą 90 minučių trukusį pokalbį. Tačiau kiti Europos pareigūnai, informuoti apie skambučio turinį, neigė, kad V. Putinas skaitė istorijos paskaitą. Jų manymu, tokie teiginiai gali būti Rusijos informacinės kampanijos, kuria siekiama pažeminti europiečius, dalis.
Perdavė V. Zelenskio poziciją
Išklausę V. Putino argumentus, kurie, Norvegijos premjero žodžiais, „seniai žinomi“, A. Stubbas ir J. G. Støre perdavė jam V. Zelenskio poziciją: teritorinės ribos gali būti aptariamos tik valstybių vadovų lygmeniu, asmeninio susitikimo metu, o prieš tai būtina imtis deeskalacijos priemonių. Vėliau pokalbis pakrypo į saugumą Baltijos jūroje ir būtinybę išlaikyti šį jūrų kelią atvirą prekybai.
Pasak „Politico“, V. Putinas rimtai įvertino derybų Abu Dabyje idėją ir pažadėjo pavesti savo derybininkams pasirengti susitikimui, kad paaiškėtų, ar įmanoma pasiekti pažangos.
„Pats faktas, kad jis atsiliepia į skambutį ir kad turime kitų būdų su juo susisiekti, mano nuomone, bent jau rodo pasirengimą sėsti prie derybų stalo“, – pažymėjo J. G. Støre.
Vis dėlto, kaip rašo „Politico“, pokalbis Norvegijos premjero neįtikino, kad V. Putinas yra atviras konflikto sureguliavimui.
Spalio 27 d. pokalbis su A. Stubbu ir J. G. Støre buvo pirmasis V. Putino pokalbis su Europos lyderiais nuo 2025 m. liepos, kai jis telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.