„Tai diplomatinis rūkas, o ne derybos“
Europoje vis garsiau svarstoma apie būtinybę atnaujinti tiesioginius kontaktus su Rusija. Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis abejoja, ar šiuo metu vykstantys JAV ir Rusijos pokalbiai iš tiesų yra skirti karui Ukrainoje užbaigti.
Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ jis teigė, kad po kalbomis apie taiką gali slypėti visai kiti – pirmiausia ekonominiai – interesai.
Abu Dabyje – derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo: sunerimusi Europa siunčia savo atstovus
„Niekas mūsų neskubės kviesti ir turėsime patys dalyvauti, bet dalyvausime tada, kai vyks derybos. Kol kas jokių derybų nevyksta. Vyksta derybos dėl įvairių sandorių, dėl „Novatek“, dėl „Nord Stream“ atgaivinimo, kai tarp Rusijos ir Vokietijos atsiranda kažkokia amerikietiška firma, kuri tampa tarsi širma. Atseit ji stebuklingai paverčia vamzdyje rusiškas dujas amerikietiškomis ir dar pasiima atitinkamą maržą“, – sakė A. Valionis.
Diplomato vertinimu, kalbos apie Ukrainos karo pabaigą gali tapti priedanga platesniems ekonominiams susitarimams. Jis taip pat neatmeta, kad Maskva laukia politinių pokyčių Europoje, kurie galėtų susilpninti bendrą Vakarų poziciją.
„Visos šitos dūmų uždangos, kurių pretekstas – derybos dėl Ukrainos, matyt, tęsis dar kurį laiką. Nežinau, galbūt Rusija laukia ir Prancūzijos prezidento rinkimų, tikėdamasi galutinai suskaldyti Europą“, – svarstė A. Valionis.
Jo teigimu, tikras derybų procesas prasidės tik tada, kai Rusija pripažins negalinti savo tikslų pasiekti karinėmis priemonėmis.
Susiję straipsniai
„Kai Rusija pajus, kad karinėmis priemonėmis nieko negali pasiekti ir reikia diplomatinių, tada iškils realių derybų klausimas. Jeigu dabar Ušakovas, Lavrovas ir kiti atsisako Europą įsileisti į derybas, tai rodo, kad jie visai nenori jokių derybų. Kai jie norės derėtis, iš karto natūraliai atsiras vieta ir Europai“, – aiškino buvęs ministras.
D. Žalimas: be Europos susitarimai neturės perspektyvos
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas įsitikinęs, kad Europos Sąjungos neįmanoma visiškai pašalinti iš galutinio susitarimo dėl karo Ukrainoje.
Pasak jo, net jei Vašingtonas ir Maskva bandytų susitarti tarpusavyje, daugeliui sprendimų reikėtų Europos valstybių pritarimo.
„Aš neįsivaizduoju tokios situacijos, kad galiausiai Europa nebus prie derybų stalo, nes man labai įdomu, kas tuos susitarimus tada įgyvendintų. Šiandien girdime apie įvairius siūlomus sandorius, galimus dujų tiekimus po karo, vadinamąjį „Šiaurės srautą“. Iš tiesų dėl viso to susitarti be Europos yra neįmanoma. Nors aš, aišku, nesakau, kad Europa tam pritars. Be abejo, kad nepritars. Labai aiškūs signalai siunčiami, kad jokių „Šiaurės srautų“ neturi būti“, – sakė D. Žalimas.
Europarlamentaro vertinimu, dabartinė padėtis atskleidžia prieštaravimą: sprendimai svarstomi nedalyvaujant tiems, nuo kurių priklausytų jų įgyvendinimas.
„Situacija dabar primena šiokį tokį absurdą, nes iš tiesų kalbamasi už nugaros jau ne vien Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai. Kalbamasi už nugaros tiems, kurių likimas tiesiogiai sprendžiamas, bet ir nuo kurių apskritai priklauso bet kokio tokio susitarimo gyvybingumas. Akivaizdu, kad, manau, tai neturės perspektyvų“, – teigė D. Žalimas.
Kas kalbės Europos vardu – Briuselis ar vienas valstybių lyderių?
Net ir sutarus, kad Europa privalo dalyvauti derybose, lieka neišspręstas klausimas, kas turėtų jai atstovauti.
D. Žalimo nuomone, natūraliausia būtų šį vaidmenį patikėti Europos Sąjungos institucijų vadovams. Tačiau dalis valstybių vis dar siekia pačios imtis lyderystės.
„Mes visą laiką kalbame apie Europos Sąjungą, apie jos autonomiją, apie jos galios stiprinimą, bet nevyksta taip, kaip turėtų būti. O turėtų būti taip, kad Europos Sąjungos vardu kalbėtų Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkė ir atitinkamai Kaja Kallas, vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai. Bet akivaizdu, kad kai kurios valstybės to nenori. Jos vis dar mato save kalbančias Europos vardu, ir tai tikrai neprideda stiprybės“, – kalbėjo europarlamentaras.
Vis dėlto D. Žalimas neatmeta, kad derybose svarbų vaidmenį galėtų atlikti Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
„Suomijos prezidentas tikrai akivaizdžiai to siekia. Jis yra gana palankioje situacijoje, nes, viena vertus, jo santykiai su Trumpu yra pakankamai pragmatiški, kita vertus, jis Europos Sąjungoje yra gerbiamas. Macronas, patys suprantate, greitai jau nebebus prezidentas. Bet, aišku, galima svarstyti įvairius variantus“, – sakė D. Žalimas.
A. Valionis pabrėžia, kad svarbiausia ne konkreti pavardė, o bendras Europos valstybių suteiktas mandatas.
„Europos Vadovų Taryba nuspręs, kas galėtų derėtis. Gali būti Alexanderis Stubbas, gali būti didžiųjų ketvertas, kaip kartais svarstoma – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija. Kas turės mandatą, tas ir derėsis, nes Europos interesai turi būti atstovaujami“, – teigė buvęs ministras.
A. Valionis apie Suomijos prezidento iniciatyvą: „Gavosi falstartas“
A. Valionis kritiškai vertina ir pavienių Europos lyderių iniciatyvas tiesiogiai susisiekti su V. Putinu.
Jo nuomone, tokie veiksmai gali būti susiję ne tik su diplomatiniais tikslais, bet ir su atskirų politikų noru sustiprinti savo tarptautinį vaidmenį.
„Visą laiką jaučiame tokias politines konkurencijas. Valstybių politinės ambicijos ir didesnis ar mažesnis garbės troškimas stumia į priekį, ypač Alexanderį Stubbą. Jis parašė gerą knygą, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, buvo gerai priimtas konferencijoje Indijoje, žaidžia golfą su Trumpu ir nori kaip nors išnaudoti savo populiarumą bei įtaką. Gal tai ir natūralu, bet gavosi žemas startas, toks falstartas“, – sakė A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad po šių iniciatyvų teko aiškinti Suomijos poziciją, o kitų Šiaurės Europos valstybių reakcija, jo vertinimu, buvo neigiama.
„Po to užsienio reikalų ministrė beveik atsiprašė ir pasakė, kad jie nenori būti tarpininkais, nes yra Ukrainos pusėje ir kariauja kartu su Ukraina. Po Danijos ir Švedijos neigiamos reakcijos tai lyg ir sustojo. Tokių dalykų nuolat būna. Europos Sąjunga yra toks darinys, kuris blaškosi tarp valstybių suvereniteto ir Briuselio galių“, – aiškino diplomatas.
210 milijardų eurų ir sankcijos – Europos derybiniai koziriai
D. Žalimas pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi reikšmingų ekonominių ir politinių priemonių, kuriomis galėtų spausti Rusiją daryti nuolaidas.
Vienas svarbiausių svertų, jo teigimu, yra Europoje įšaldytas Rusijos turtas.
„Pirmiausia – įšaldytas Rusijos turtas. Turbūt neatsitiktinai amerikiečiai labai aiškų interesą pareiškė į jį kėsindamiesi, bet aš nemanau, kad jiems kas nors jį perleis. Tik man nerimą kelia tai, kad Europos Sąjunga pati nesugeba apsispręsti, kaip jį panaudoti. Tie 210 ar kiek ten milijardų yra jau nemažas svertas“, – sakė europarlamentaras.
Kitas svarbus instrumentas – Europos Sąjungos sankcijos. Pasak D. Žalimo, net jei Jungtinės Valstijos nuspręstų atšaukti dalį savo ribojimų Rusijai, ekonominių santykių normalizavimas be Europos pritarimo būtų sudėtingas.
„Amerikiečiai gali daug savo sankcijų panaikinti, bet didžiąja dalimi kažkoks prekybos ar ekonominių santykių atnaujinimas, net ir tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos, be Europos Sąjungos sankcijų panaikinimo būtų gana trapus“, – aiškino D. Žalimas.
Jo vertinimu, Europa galėtų stiprinti savo pozicijas ir sparčiau integruodama Ukrainą į bendras saugumo bei gynybos struktūras.
„Dar vienas svertas yra Ukrainos integravimas į Europos Sąjungą. Kuo greičiau priimsime atitinkamus sprendimus, pavyzdžiui, integruodami Ukrainą gynybos srityje, tuo geriau. Mes kalbame apie gynybos sąjungas, Europos saugumo tarybas, kuriose dalyvautų Ukraina, bet tai jau reikia daryti“, – sakė europarlamentaras.
„Kol kas nematyti nė vienos Rusijos nuolaidos“
D. Žalimas įsitikinęs, kad Europos ekonominė galia galėtų tapti svarbia spaudimo Rusijai priemone, tačiau tam būtina išlaikyti vienybę.
„Jeigu Europos Sąjunga išlieka vieninga ir reguliuoja finansų rinkas, prekybą bei daugelį kitų dalykų, tai yra tam tikras svertas. Be Europos Sąjungos kažkoks Rusijos santykių normalizavimas ar grįžimas į normalesnę padėtį yra tiesiog neįmanomas. Ir tai reikia naudoti kaip spaudimo priemonę, kad Rusija pagaliau pradėtų daryti realias nuolaidas“, – pabrėžė D. Žalimas.
Europarlamentaras teigia kol kas nematantis ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi reikšmingiems kompromisams.
„Kol kas nė vienos nuolaidos, pabrėžiu, nematyti. Aš netraktuoju kaip ypatingos nuolaidos to, kad šiandien Chersono gyventojai galėjo lengviau atsipūsti ir tai, matyt, dar truks porą dienų. Tai yra tokios lokalios paliaubos. Pasirodo, galima, bet kol kas tęsiant ta pačia dvasia aš tikrai nematau jokios perspektyvos“, – sakė D. Žalimas.
Taigi, nors abu pašnekovai skirtingai vertina dabartinių kontaktų su Maskva reikšmę, jie sutaria dėl vieno: Europos interesų negali atstovauti vien Jungtinės Valstijos.
A. Valionio vertinimu, tikrų derybų laikas ateis tuomet, kai Rusija bus pasirengusi ieškoti diplomatinių sprendimų. D. Žalimas pabrėžia, kad Europa jau dabar turi stiprinti savo pozicijas, išnaudodama sankcijas, įšaldytą Rusijos turtą ir ekonominę galią.
Svarbiausias klausimas – ne tik ar Europa gaus vietą prie derybų stalo, bet ir ar sugebės veikti vieningai, kai tokia galimybė atsiras.