Lenkijos gynybos ministras išpuolį pavadino teroro aktu. Šalyje sekmadienį ir pirmadienį buvo paskelbtas gedulas. Lenkijos prokurorai skelbia, kad kol kas nėra jokių įrodymų, kad šaudynes surengęs užpuolikas būtų susijęs su kokia nors ideologija.
Nors dalis politikų, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje, jau nevengė to sieti su kraštutine dešine. Kodėl? Ir ar šis incidentas suvienys, ar sukels dar daugiau įtampų Lenkijos politinėje arenoje? Kokios išvados turi būti padarytos po jo? Apie tai Žinių radijas domėjosi laidoje „Gyvenu Europoje“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, dr. Mariuszas Antonowiczius atkreipia dėmesį, kad prisimenant ankstesnes tragedijas Lenkijoje, kaip kad prezidento Lecho Kaczynskio žūtį, lenkai iš pradžių trumpam susitelkė, tačiau po to ėmė dar labiau pyktis. Anot jo, tikėtis, kad šįkart bus kitaip – nėra prielaidų.
Plinta vaizdo įrašai iš išpuolio Krokuvos centre: įtariamasis ligoninėje mirė
„Reikia sulaukti tyrimo išvadų ir išsiaiškinti, kokie buvo užpuoliko motyvai. Atliekamos kratos, apklausiami liudininkai, o tai labai svarbu. Taip pat renkama informacija apie užpuoliko veiklą internete. Kai turėsime visą faktų rinkinį, bus labiau diskutuojama apie šį teroro aktą.
[...] Pavyzdžiui, kai kurie Teisės ir teisingumo partijos politikai bandė iš karto sieti šį įvykį su premjero elgesiu: „Žiūrėkite, kas vyksta Krokuvoje – nes [premjeras Donaldas] Tuskas visus policininkus suvežė į Varšuvą ginti Konstitucinio tribunolo, ir čia Tusko kaltė yra dėl to, kas čia vyksta“. Bet pirmalaikė žmonių reakcija į tai buvo kaip į visišką beskonybę ir takto nejautimą, visiškai ne vietoje ir ne laiku“, – sakė politologas.
Jo teigimu, įvykis išryškino dvi temas, į kurias kol kas politikai nekreipia didesnio dėmesio. Pirmasis – ginklų kontrolės klausimas – mat užpuolikas turėjo ginklų arsenalą, tad svarstoma ar tikrai jo tokio plataus reikia savigynai. Antrasis – jaunimo radikalizacija internete.
„Šiuo atveju reikėtų sulaukti tyrimo išvadų. Dar galima prisiminti išpuolius Lenkijos mokyklose su peiliais ir panašiai. Tai bendrai jaunų žmonių radikalizacija internete. Kuri vyksta anapus [Lenkijos prezidento Karolio] Nawrockio ir D. Tusko.
Susiję straipsniai
Tai klausimas kovos, konfrontacijos su feisbuku, tviteriu [dabar – platforma „X“] – Teisė ir teisingumas buvo tie, kurie gynė juos, kad bet kokia intervencija į šituos laukus yra žodžio laisvės ribojimas. Valdantieji po šių įvykių gali, teoriškai, sakyti, kad jau metas kažką daryti Lenkijos mastu, Europos mastu, nes matome, kas vyksta“, – paaiškino M. Antonowiczius.
Visgi, kad ir kiek kartojama tai, jog nereikia skubėti daryti išvadų dėl užpuoliko galimų ideologinių motyvų, spekuliacijos pylėsi iš aukštų pareigūnų lūpų. Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pareiškė, kad „viskas rodo, jog jį [užpuoliką] žavėjo kraštutinės dešinės ideologijos“. Kodėl taip nutiko?
„Na, spekuliacijos pirmiausia naudingos opozicijai, nes ji ieško įvairių galimybių kritikuoti valdžią ir valdančiąją koaliciją. Kita vertus, specialistų – buvusių vidaus reikalų ministrų ir policijos vadovų – nuomonė yra vienareikšmė: policija veikė labai greitai Krokuvoje. Turint tokį ginklų arsenalą, tas žmogus galėjo nušauti žymiai daugiau žmonių, nei žuvo per šią tragediją.
Per tris minutes nusikaltėlis iš esmės jau buvo negyvas. Aišku, jis dar buvo nuvežtas į ligoninę, kur, nepaisant kelių operacijų, mirė. Tai vienareikšmiškai rodo, kad Lenkijos policija tinkamai atliko savo įsipareigojimus žmonėms ir apgynė masę žmonių nuo tolimesnės tragedijos. Vertindami policijos veiksmus, valdantieji ir specialistai teigia, kad policija viską atliko tvarkingai.
Opozicija ieško įvairių, sunkiai suvokiamų, priežasčių, kaip kritikuoti valdančiuosius. Deja. Lenkijoje kitų metų rudenį vyks eiliniai parlamento rinkimai, opozicija ieškos ginčytinų momentų kiekvienoje situacijoje, net ir tokioje tragiškoje. Tai, aišku, labai gaila, nes parodo kai kurių dešiniųjų politikų kultūrą ir etiką. Deja, tokia situacija yra šiandieninėje Lenkijoje“, – Žinių radijui sakė signataras Czeslawas Okinczycas.
Kad į kraštutinę dešinę imta šnairuoti, nesulaukiant tyrimų išvadų – įskaitant ir Lietuvoje – politologas M. Antonowiczius vadina bendru viešosios erdvės bruožu ir stebisi nesugebėjimu palaukti kelias dienas tyrėjų išvadų.
„Tai yra tiesiog... zoologinis kažkoks instinktas iškart eiti ir daryti išvadas, iškart vesti kažkokias sąsajas ir paraleles“, – sakė jis, vėliau pridūręs – „tai ideologinių kovų pratęsimas, pasinaudojant ta tragedija ar tai Lenkijoje, ar Lietuvoje“.