Staigus demokratų įsitvirtinimas daugybėje valstijų įstatymų leidybos institucijų atveria kelią tam, kad prie jau esamų 18 demokratų valdomų valstijų prisijungtų pakankamai kitų valstijų ir būtų sudarytas susitarimas, kuris faktiškai panaikintų Rinkikų kolegiją.
Tai pakeistų kovą dėl prezidento posto į varžybas dėl didžiausio balsų skaičiaus visoje šalyje, užuot kandidatams sutelkus visą dėmesį tik kokias šešias svyruojančias valstijas.
Valstijos, prisijungusios prie vadinamojo Nacionalinio visuotinio balsavimo susitarimo tarp valstijų, iš viso turi 222 Rinkikų kolegijos balsus. Kai susitarime dalyvaujančios valstijos iš viso turės 270 rinkikų balsų, reikalingų prezidento rinkimams laimėti, susitarimas faktiškai reikš, kad šios valstijos savo rinkikų balsus turės skirti nacionalinio visuotinio balsavimo laimėtojui.
D. Trumpas mato stiprų norą užbaigti karą Ukrainoje: „Mes prie to prisidedame“
Neaišku, ar šią iniciatyvą palaiko visi naujai išrinkti svarbiausių valstijų įstatymų leidėjai ir gubernatoriai. Beveik neabejojama, kad jai priešinsis konservatyvios grupės, inicijuodamos teisminius ginčus. Jei planą būtų mėginama įgyvendinti, šį klausimą galėtų tekti spręsti konservatorių daugumos kontroliuojamam Aukščiausiajam Teismui.
Vis dėlto po įtikinamų demokratų pergalių gubernatorių ir valstijų parlamentų rinkimuose šios iniciatyvos šalininkai nusiteikę optimistiškai. Praėjusį antradienį vykusiuose rinkimuose demokratai įgijo visišką valdžios kontrolę šešiose valstijose, turinčiose iš viso 71 Rinkikų kolegijos balsą: Arizonoje, Mičigane, Minesotoje, Nevadoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine. Minesota, turinti 10 rinkikų balsų, prie susitarimo buvo prisijungusi dar 2023 m., kai ją visiškai kontroliavo demokratai.
Susiję straipsniai
Kai kurie gubernatoriai palaiko iniciatyvą, kiti dar neapsisprendę
„Galime atsisakyti jos“, – apie Rinkikų kolegiją sakė naujasis Viskonsino demokratų gubernatorius Davidas Crowley. Pirmą kartą per 16 metų jo partijos rankose atsidūrė ir valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia. „Norėčiau šį klausimą aptarti su valstijos įstatymų leidėjais“, – sakė jis.
Savaitgalį Pensilvanijos gubernatorius Joshas Shapiro, laikomas vienu galimų kandidatų į Demokratų partijos prezidento nominaciją 2028 m., pareiškė norintis, kad naujoji demokratų kontroliuojama valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia imtųsi veiksmų, kad Rinkikų kolegija taptų nebereikalinga.
„Manau, kad nacionalinio balsavimo sistema yra prasminga. Mano požiūris šiuo klausimu nepasikeitė, – liberalios pakraipos tinklalaidėje sakė J. Shapiro. – Bendradarbiausiu su įstatymų leidėjais, kad išsiaiškintume, koks būtų tinkamiausias būdas tai įgyvendinti.“
Jei Pensilvanija ir Viskonsinas pritartų susitarimui, norint pasiekti 270 balsų ribą, prie jo turėtų prisijungti Mičiganas ir dar viena iš dviejų valstijų – Arizona arba Nevada. Antradienį naujosios Mičigano demokratų gubernatorės Jocelyn Benson biuras pareiškė šio klausimo nekomentuosiantis.
Ne visi demokratų gubernatoriai kol kas palaiko šią iniciatyvą. Pirmadienį televizijos interviu Arizonos gubernatorė Katie Hobbs neatsakė, ar pritartų savo valstijos prisijungimui prie susitarimo. Ji sakė šiuo metu daugiausia dėmesio skirianti kitiems klausimams, pavyzdžiui, pragyvenimo išlaidoms.
Ankstesnė Nevados patirtis šiuo klausimu taip pat yra įspėjimas iniciatyvos šalininkams.
2019 m. tuometinis demokratų gubernatorius Steve'as Sisolakas vetavo įstatymo projektą, kuriuo Nevada būtų įsipareigojusi prisijungti prie susitarimo. Prieš tai jam buvo pritarusi abejų valstijos parlamento rūmų demokratų dauguma. S. Sisolakas tuomet teigė, kad nacionalinio balsavimo idėja sumažintų mažiau gyventojų turinčių valstijų, tokių kaip Nevada, įtaką nacionaliniuose rinkimuose.
2023 m. demokratai priėmė dar vieną sprendimą dėl prisijungimo prie susitarimo, tačiau nesugebėjo rasti būdo apeiti tuometinio respublikonų gubernatoriaus nepritarimą. Naujojo Nevados demokratų gubernatoriaus Aarono Fordo atstovas spaudai Tai‘us Simsas antradienį pareiškė: „Ateis laikas kalbėti apie prezidento rinkimus, tačiau šiuo metu A. Fordo prioritetas – mažinti dirbančių šeimų išlaidas.“
Respublikonai, nepaisydami sumažėjusios savo politinės įtakos, ketina priešintis šiai iniciatyvai.
„Mūsų Konstitucija suteikia valstijoms teisę dalyvauti renkant prezidentą ne be priežasties, – antradienį pareiškė Viskonsino asamblėjos respublikonų lyderis Tyleris Augustas. – Tai pažeistų šią pusiausvyrą ir atimtų iš Viskonsino rinkėjų teisę spręsti, nes kitų valstijų rezultatai nusvertų jų pasirinkimą.“
Du prezidentai per 16 metų laimėjo rinkimus nelaimėję visuotinio balsavimo
Idėja pereiti prie nacionalinio balsavimo išpopuliarėjo tarp demokratų po to, kai respublikonas George'as W. Bushas 2000 m. laimėjo prezidento rinkimus vos aplenkęs demokratą Alą Gore'ą pagal Rinkikų kolegijos balsus, nors visoje šalyje buvo surinkęs mažiau balsų. Ši idėja dar labiau sustiprėjo, kai 2016 m. respublikonai tokiu pat būdu vėl laimėjo Baltuosius rūmus, Donaldui Trumpui įveikus demokratę Hillary Clinton.
Pagal Nacionalinio visuotinio balsavimo planą kandidatas, surinkęs daugiausia balsų visoje šalyje, gautų prie susitarimo prisijungusių valstijų Rinkikų kolegijos balsus.
Minesotos respublikonų strategas Patrickas Rosenstielis, vyresnysis nacionalinio visuotinio balsavimo iniciatyvos konsultantas, teigė, kad ši idėja iš esmės nėra susijusi su partine politika. Kartais respublikonų daugumos kontroliuojami valstijų įstatymų leidžiamosios valdžios rūmai, įskaitant Oklahomos Senatą, taip pat yra pritarę siūlymams prisijungti prie susitarimo, tačiau šie projektai toliau nepasistūmėjo.
Jis sakė, kad jo paties balsas prezidento rinkimuose iš esmės neturi reikšmės, nes Minesota jau kelis dešimtmečius patikimai balsuoja už demokratus. Todėl jis neturi įtakos rinkimų rezultatams, o kandidatai didžiąją dalį dėmesio skiria kitoms valstijoms.
„Nemanau, kad kada nors turėjau kokios nors reikšmės prezidento rinkimų rezultatams, – sakė jis. – Nacionalinis balsavimas priverstų rinkimų kampanijas sutelkti dėmesį į kiekvieną rinkėją, kurio balsą galima papildomai pelnyti, kiekvienoje šalies rinkimų apylinkėje.“
P. Rosenstielis sakė, kad nacionalinio visuotinio balsavimo iniciatyvos šalininkai rengiasi aktyviau siekti šio tikslo, kai metų pradžioje susirinks naujieji demokratų kontroliuojami valstijų parlamentai. Pasak jo, jau susitarta su įstatymų leidėjais, kurie teiks atitinkamus projektus.
Susitarimas gali kelti konstitucinių klausimų
Respublikonai nebeturi galios sustabdyti šio pokyčio demokratų kontroliuojamose valstijose, tačiau kai kurios konservatyvios grupės jau rengiasi teisinei kovai. Donaldo Trumpo politiką palaikančio analitinio centro „America First Policy Institute“ ekspertai rugsėjį rašė, kad šis pokytis „atima iš susitarime dalyvaujančių valstijų rinkėjų teisę spręsti, prieštarauja Jungtinių Valstijų Konstitucijai ir pakerta JAV valstybės įkūrėjų sumanymą“.
Nėra garantijos, kad siūlymai bus priimti. JAV Notre Dame‘o universiteto teisės profesorius Derekas Mulleris, skeptiškai vertinantis šią idėją, sakė, kad dabar, kai simbolinis protesto balsavimas virto realia galimybe, kai kurie jos šalininkai gali persigalvoti. Pasak jo, kils ir konstitucinių klausimų, kurie greičiausiai taps teisminių ginčų priežastimi.
Konstitucija leidžia valstijoms pačioms organizuoti rinkimus, o Aukščiausiasis Teismas byloje, kilusioje dėl rinkikų, kurie 2016 m. siekė balsuoti už kitą kandidatą vietoj D. Trumpo, yra nusprendęs, kad valstijos gali reikalauti, jog rinkikai balsuotų už tą kandidatą į prezidentus, kurį jie yra įsipareigoję palaikyti.
D. Mulleris atkreipė dėmesį į galimas teisines kliūtis nacionalinio balsavimo planui įgyvendinti. Valstijos turi teisę organizuoti savo rinkimus, tačiau negali nustatyti taisyklių, kurios nulemtų kitų valstijų rinkimų rezultatus. Be to, kiekvienos valstijos balsavimo biuleteniai skiriasi, o kai kuriose jų gali būti įrašyti ir trečiųjų partijų kandidatai, kurių nebūtų kitų valstijų biuleteniuose. Dėl to vienoje valstijoje atiduotas balsas už demokratų ar respublikonų kandidatą galėtų turėti mažesnę reikšmę nei kitoje.
Tai galėtų pažeisti 14-ąją Konstitucijos pataisą, kurioje įtvirtintas reikalavimas visiems užtikrinti „vienodą įstatymų apsaugą“. JAV Aukščiausiasis Teismas taip pat galėtų nuspręsti, kad valstijos negali sudaryti susitarimo, kuriuo keičiama viena iš pagrindinių jų konstitucinių pareigų, negavusios Kongreso pritarimo.
„Manau, kad Aukščiausiasis Teismas susidomės šiuo klausimu“, – sakė D. Mulleris.