Europos Komisijai (EK) nesuteikus 500 mln. eurų paramos Baltijos šalių gynybai nuo dronų stiprinti, eurokomisaras Andrius Kubilius trečiadienį atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro Roberto Kauno kritiką.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai išsiuntė laišką EK su prašymu skubiai skirti 500 mln. eurų, kad būtų sustiprinta gynyba nuo dronų dėl didėjančios Rusijos grėsmės.

Atsakydama į Baltijos šalių prašymą, EK paragino naudotis galimybėmis imti lengvatines paskolas pagal vadinamąją SAFE priemonę. Toks atsakymas nuvylė R. Kauną.

„Tai keičia savijautą, nes yra šiek tiek nusivylimo. Kai mes turime savo komisarą, kuris yra atsakingas už šitą sritį, tai norėjosi didesnio palaikymo – ne tik moralinio ar žodinio. Ir čia kreipėsi ne tik Lietuva. Čia kreipėsi Baltijos regionas su aiškiomis priemonėmis, aiškiais tikslais, aiškiomis finansinėmis eilutėmis“, – interviu BNS kalbėjo R. Kaunas.

[[ge:lrytas:lrytas:44524980]]

Reaguodamas į R. Kauno kritiką, A. Kubilius teigė, kad daugeliui Europos gynybos ministerijų vis dar trūksta patirties dirbant su Europos Sąjungos mechanizmais, o Lietuvai jau yra pateiktos konkrečios priemonės, kuriomis ji gali pasinaudoti.

„Visos ministerijos turi daug ekspertų, kurie žino, kaip NATO veikia, bet ne tiek daug ekspertų (kurie žino – red. past.), kaip veikia Europos Sąjunga. Tai aš sakyčiau, ministrui prieš rašant tokį laišką būtų gerai, kad jis pasiskambintų kad ir gynybos komisarui ir paklaustų, kokios čia yra galimybės. Bet aš noriu atsakyti, kad tame laiške mes taip pat nurodėm visą eilę galimybių, kuriomis Lietuva tikrai gali pasinaudoti“, – trečiadienį žurnalistams Briuselyje nurodė A. Kubilius.

[[ge:lrytas:lrytas:44586909]][[ge:lrytas:lrytas:44553953]][[ge:lrytas:lrytas:44531899]][[ge:lrytas:lrytas:44531799]]

Pasak eurokomisaro, Lietuva galėtų pasinaudoti papildomu SAFE paskolų šaukimu, kuriam ES mastu numatyta 21 mlrd. eurų, taip pat Lietuvos gautomis sanglaudos politikos lėšomis, kurias galima nukreipti su gynyba susijusioms sritims.

„Tai čia daug Lietuvos apsisprendimo reikia“, – nurodė jis.

Lapkričio pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė vertinanti galimybę teikti paraišką dėl nepaskirstytų SAFE lėšų, o sprendimą žadėjo derinti su Finansų ministerija.

„Šiuo metu KAM atlieka galimybių teikti paraišką dėl papildomo finansavimo iš nepaskirstytos SAFE lėšų dalies vertinimą. Sprendimas dėl paraiškos teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija, atsakinga už skolinimosi valstybės vardu organizavimą ir vykdymą“, – naujienų agentūrai ELTA siųstame atsakyme praėjusią savaitę teigė KAM.

Ragina dalyvauti regioninėse iniciatyvose

A. Kubiliaus manymu, šiuo metu Lietuvai yra svarbu dėliotis gynybos prioritetus atsižvelgiant į kylančias grėsmes.

„Ir Lietuva, ir Europos Sąjunga skiria nemažus pinigus <...>. Lietuva irgi įspūdingai padidino savo biudžetines išlaidas gynybai. Tai čia tikrai galima tiktai girti. Bet klausimas, kokie yra prioritetai?

Dabar, be abejo, pavojai, kuriuos matom su įskrendančiais dronais, reikalauja greitų veiksmų, tiek vystant tinkamas detekcijos sistemas, kitaip sakant, radarus, tiek ir tokias gynybines priemones, kurios leistų tuos dronus žymiai efektyviau sulaikyti arba naikinti. <...> Lietuva turi labai aiškiai sudėlioti prioritetą, į ką ji dabar turi investuoti“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44896913]]

A. Kubiliaus teigimu, ES prie to prisideda papildomu finansavimu – SAFE paskolomis. Eurokomisaras priminė, kad neseniai paskelbtas papildomas 21 mlrd. eurų vertės šaukimas, nes iš pirminio 150 mlrd. eurų paketo dar liko nepanaudotų lėšų.

„Lietuva, nežinau, kaip planuoja, gali irgi iš šitos sumos dar pasitelkti papildomai lėšų, jeigu leidžia Lietuvos fiskalinė situacija. Ir toliau tada, be abejo, reikia investuoti į tai, kas šituo metu yra labai svarbu. Tai ta pati dronų gynyba. Ir mes čia taip pat siekiame padėti šalims narėms plėtoti ne tik savo pajėgumus, bet labai svarbu – regioninius pajėgumus“, – nurodė jis.

Pasak jo, vienas prioritetinių Europos Sąjungos projektų yra vadinamoji Rytų flango sargyba, kuria siekiama stiprinti rytinių ES valstybių gynybą, įskaitant apsaugą nuo dronų.

Eurokomisaras pažymėjo, kad šis projektas yra tarp penkių strateginių iniciatyvų, kurias Europos Komisijos teikimu patvirtino Europos Vadovų Taryba.

„Ir tai reiškia, kad šitie projektai tikrai turi strateginę reikšmę ir sulauks įvairios Europos Sąjungos paramos. Aš tiesiog raginčiau Lietuvą ir šiame bendrame projekte aktyviai dalyvauti“, – sakė jis.

Reikėtų bendrauti su Ukraina

Pastaruoju metu tarp politikų kilo diskusijų dėl gynybos biudžeto panaudojimo tempo. Spalio viduryje viešai skelbta, kad buvo panaudota tik apie 52 proc. šiems metams suplanuotų gynybos lėšų.

Vis dėlto R. Kaunas tikino, kad iki metų pabaigos bus panaudotas visas suplanuotas KAM biudžetas, nes didelė dalis mokėjimų atliekama paskutiniais metų mėnesiais, o lėšos jau yra numatytos konkretiems pirkimams.

[[ge:lrytas:lrytas:44896916]]

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė suprantantis KAM paaiškinimus, kodėl metams artėjant į pabaigą panaudota tik maždaug pusė visų gynybai suplanuotų lėšų, tačiau pabrėžė, kad pirkimus atliekančios organizacijos turėtų dirbti operatyviau.

Tuo metu šalies dronų gamintojai skundžiasi valstybės užsakymų trūkumu. LRT lapkričio pradžioje pranešė, kad viena sparčiausiai Lietuvoje augančių gynybos technologijų įmonių „RSI Europe“ didesnį dronų užsakymą iš Lietuvos paskutinį kartą gavo 2024 m.

Stringant dronų pirkimams, lapkričio pradžioje R. Kaunas pareiškė, kad Lietuva svarsto steigti valstybinę kontroliuojančiąją dronų įmonę (holdingą) – valstybė užtikrintų finansinį užnugarį, o dronus gaminančios įmonės vykdytų gamybą pagal valstybės užsakymus.

Krašto apsaugos ministras teigė suprantantis pirkimų procedūras ir būtinybę jų laikytis, tačiau išreiškė norą, kad skirtingos Lietuvos įmonės specializuotųsi konkrečiose srityse: viena vystytų FPV dronus, kita – perėmimo dronus, trečia – vidutinio ar tolimojo nuotolio, o ketvirta – žvalgybinius bepiločius.

Atsakydamas į klausimą apie viešųjų pirkimų problemas Lietuvoje, A. Kubilius akcentavo, kad dronų gynybos srityje reikėtų bandyti kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina.

„Čia girdim tuos skaičius, kad tik apie 50 procentų šių metų išlaidų, skirtų gynybai, gali būti įsisavinta. Tai yra klausimas, kas čia neveikia ir ką reikia daryti geriau. Na, aš raginčiau dronų gynyboje iš tikrųjų bandyt kiek galima giliau bendrauti su ukrainiečiais, kas galbūt leistų suprasti, kad dronų gynyboje pačių dronų gamyba, jos svarbumas, na, sudaro gal trečdalį visos problemos“, – nurodė jis.

A. Kubiliaus vertinimu, iš Ukrainos reikia sugebėti perimti visą ekosistemą – supratimą, kaip atrodo gynyba, bendravimas tarp gamybos, operatorių, valstybės ir kariuomenės. Toks bendradarbiavimas, jo nuomone, Lietuvai galėtų būti svarbesnis.

„Bet čia Lietuvos reikalas, holdingo kūrimai ar kiti panašūs dalykai“, – svarstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44896914]]

Kinija turi apsispręsti dėl santykių atkūrimo

Atsinaujinus kalboms dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo, A. Kubilius teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva pradėjo šią vidaus diskusiją.

„Aš, tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl Lietuva pradeda šitą vidaus diskusiją. Aš pasižiūrėjau į prekybos skaičius, tai prekyba tarp Lietuvos ir Kinijos nepatiria kažkokių tai kritimų. Skaičiai auga. Tai, na, kiek aš suprantu, Kinija nutraukė diplomatinius santykius su Lietuva. Tai Kinija turi apsispręsti, ar jinai nori juos atstatyti“, – nurodė jis.

Eurokomisaro teigimu, Europos Komisijoje šiuo metu svarstomi įvairūs būdai, kaip sumažinti Kinijos įtaką svarbiausiose srityse.

„Ir kaip tik kitą savaitę Gynybos Taryboje svarstysime, na, mūsų jau įgyvendinamas kai kurias priemones, kaip mažinti mūsų gynybos pramonės priklausomybę nuo Kinijos kai kurių komponentų, nes tai daro mus pažeidžiamus“, – aiškino A. Kubilius.

Pasak jo, tam jau dabar skiriamos lėšos – taip siekiama paskatinti gynybos pramonės įmones, galinčias pagaminti svarbias ginklų sistemas be kiniškų komponentų.

Iš A. Kubiliaus lūpų – atsakas į R. Kauno kritiką: pasiuntė signalą Lietuvai Specialiai Lrytas, Briuselis (2)