Po lapkritį vykusių kadencijos vidurio rinkimų Amerikos demokratinių socialistų (DSA) – kairiosios organizacijos, įgijusios įtakos Demokratų partijoje – nariai dabar vadovauja įvairiems šalies miestams, įskaitant du didžiausius – Niujorką ir Los Andželą.
DSA remiamų politikų vietų skaičius Kongrese išaugo nuo dviejų iki aštuonių, jie taip pat laimėjo dešimtis vietos rinkimų. Prie šių pergalių iš dalies prisidėjo ir platesnio masto demokratų pergalė prieš prezidento Donaldo Trumpo respublikonus.
Vadinamasis demokratų pergalių „mėlynasis cunamis“ nebūtų buvęs įmanomas be socialistų iškilimo, AFP sakė DSA komunikacijos vadovė Cara Tobe.
P. Hegsethui atsidūrus apkaltos akivaizdoje – D. Trumpo palaikymas
„Žmonės pradeda suprasti ir suvokti, kad socializmas nėra kažkoks labai baisus žodis“, – sakė ji, pažymėdama, kad demokratų dėmesys pragyvenimo išlaidų mažinimui buvo tiesiogiai perimtas iš DSA politinės darbotvarkės.
Tačiau kai kurie politologai abejoja, ar būtent „socializmo“ idėjos padėjo pelnyti rinkėjų balsus.
„Kylantis potvynis pakelia visas valtis. Tai buvo didžiulė Demokratų partijos pergalė visais lygmenimis“, – sakė Harvardo universiteto politikos mokslų profesorius Stephenas Ansolabehere.
Džordžtauno universiteto politologas Hansas Noelis demokratų ir DSA remiamų kandidatų sėkmę siejo su nepasitenkinimu D. Trumpu.
Susiję straipsniai
„Svarbu prisiminti, kad nors su DSA susiję kandidatai šiemet pasirodė labai gerai, tai daugiausia vyko pirminiuose rinkimuose ir vietovėse, kuriose demokratai turi labai stiprias pozicijas“, – sakė politikos profesorius.
Vis dėlto apklausos rodo, kad Jungtinėse Valstijose socializmas sulaukia vis didesnio pritarimo. Tai ypač ryškus pokytis šalyje, laikomoje kapitalizmo simboliu, kurioje politikai ilgą laiką socializmą tapatino su komunizmu, siekdami jį diskredituoti.
1982 m. įkurta DSA, daugiausia dėmesio skyrusi darbuotojų organizavimui, daugelį metų buvo palyginti nedidelė kairiųjų interesų grupė.
2015 m. organizacija turėjo apie 6 tūkst. nario mokestį mokančių rėmėjų, tačiau po pirmosios D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose naujų narių skaičius smarkiai išaugo.
Šiandien organizacija vienija daugiau kaip 130 tūkst. narių ir tapo reikšminga politine jėga rinkimuose. Gausūs jos savanorių būriai padeda kandidatams visoje šalyje laimėti rinkimus į valstijų ir vietos valdžios institucijas.
Mamdanio efektas
Socializmas tapo labiau matomas dėl žinomų kairiųjų politikų rinkimų kampanijų ir pergalių. Tarp jų – socialistu save vadinantis Bernie Sandersas, du kartus kandidatavęs į prezidentus, aktyviai rengęs susitikimus su rinkėjais visoje šalyje ir padėjęs iškilti jaunesniems politikams.
Jo politinė bendražygė Alexandria Ocasio-Cortez sėkmingai tęsia karjerą Kongrese, o dabar kalbama, kad ji pati svarsto galimybę kandidatuoti į prezidentus.
Jaunas ir charizmatiškas Niujorko meras Zohranas Mamdani tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip miestuose galima plėtoti progresyvią politiką po socializmo vėliava. Jis daugiausia dėmesio skiria svarbiausiems DSA klausimams, įskaitant įperkamą būstą, imigrantų apsaugą ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Šiuo pavyzdžiu pradeda sekti ir kitų šalies vietovių politikai.
Rutgerso universiteto darbo studijų profesorius Ericas Blancas sakė, kad Z. Mamdani sėkmė padėjo „normalizuoti“ socializmą, o kandidatai dabar mano, kad socialisto etiketė jiems „veikiau padeda, o ne trukdo laimėti rinkimus“.
DSA narė Nithya Raman ką tik buvo išrinkta Los Andželo mere. Jos rinkimų kampanija buvo grindžiama vadinamąja „duobių politika“ – pažadu sutvarkyti nusidėvėjusią infrastruktūrą. Ji taip pat pasinaudojo jaunesnių rinkėjų nepasitenkinimu dėl pragyvenimo išlaidų.
Vis gausėjantis miestams vadovaujančių socialistų merų būrys nėra pirmasis toks reiškinys JAV istorijoje.
Ryškiausias pavyzdys – vadinamieji „kanalizacijos socialistai“, kurie iki 1960 m. daugiau kaip pusę amžiaus valdė Milvokį. Jie smarkiai išplėtė viešųjų darbų programas, įskaitant modernios kanalizacijos sistemos, socialinio būsto ir socialinės infrastruktūros kūrimą.
Z. Mamdani ne kartą minėjo „kanalizacijos socialistus“ kaip savo įkvėpimo šaltinį. N. Raman taip pat pabrėžė, kad jų palikimas gali tapti pavyzdžiu siekiant sėkmės ateityje.
Raudonoji baimė
Vis dėlto E. Blancas pripažino, kad daliai amerikiečių socializmas vis dar kelia neigiamų asociacijų.
D. Trumpas DSA kandidatus yra pavadinęs „užkietėjusiais bedieviais komunistais“, taip atkartodamas Šaltojo karo laikų antikomunistinės „raudonosios baimės“ retoriką.
Tačiau Džordžtauno universiteto profesorius H. Noelis teigė, kad DSA kandidatai anaiptol nėra radikalūs, o jų pažiūros artimesnės socialdemokratijai nei demokratiniam socializmui.
Los Andželo merė N. Raman palaikė gana atsargius santykius su DSA ir yra apibūdinusi šią organizaciją kaip platesnės politinės koalicijos dalį.
„Mums reikia tokios koalicijos, kad galėtume pasipriešinti esamai padėčiai“, – prieš rinkimus AFP sakė ji.
DSA atstovė C. Tobe teigė, kad daugeliui organizacijos kandidatų pavyko laimėti rinkimus tiesiog pasiūlius kitokius sprendimus dirbantiems žmonėms.
„Svarbiausia tai, kad žmonės nori pokyčių. Iš tiesų būtent tai iš dalies lėmė ir D. Trumpo pergalę“, – sakė ji.
Amerikiečiai „nori ir jiems reikia būsto, įperkamo maisto ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų, – sakė C. Tobe. – Labai ilgą laiką politinis elitas – tiek respublikonai, tiek demokratai – nepateisino dirbančiųjų klasės lūkesčių.“