Antroji pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika jau daugiau nei mėnesį išgyvena mokyklų blokadas ir masinius protestus. Šiuo metu apklausose pirmauja kraštutinės dešinės politinės jėgos, kurios tikisi laimėti kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus ir pakeisti Emmanuelį Macroną.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į gatves išėjo apie 106 tūkst. žmonių, iš jų 24 tūkst. Paryžiuje. Tai mažiausias protestuotojų skaičius per pastarąsias savaites.
Studentų sąjungos nurodė, kad demonstracijose dalyvavo 200 tūkst. žmonių, iš jų beveik 100 tūkst. sostinėje.
Naujų protestų banga Prancūzijoje vėl pažymėta neramumais: užfiksavo, kas vyksta
„Jokio teisingumo – jokios taikos“, – Paryžiuje į megafoną šaukė vienas protestuotojas. Studentai, profesinių sąjungų atstovai ir „Geltonųjų liemenių“ judėjimo aktyvistai demonstracijoje dalyvavo jau penktą šeštadienį iš eilės.
Kiti reikalavo prezidento atsistatydinimo arba skandavo „Visi nekenčia policijos“. Viena grupė nešė milžinišką lėlę, ant kurios kepurės puikavosi užrašas „Lordas Macronas“.
Kai kurie pastarųjų savaičių iš esmės taikūs mitingai buvo lydimi pavienių smurto atvejų. Taip pat pasigirdo kaltinimų policijos brutalumu, įskaitant smurtą prieš nepilnamečius paauglius.
„Jie suteikia mums vilties“
Susiję straipsniai
Adrienas, 20 metų violončelininkas, grojęs Paryžiaus proteste dalyvavusiame savanorių orkestre, sakė, kad šiandien didžiausias dėmesys buvo skirtas naujam parlamente svarstomam įstatymo projektui, kuriuo siekiama suteikti papildomą apsaugą policijos pareigūnams, panaudojantiems tarnybinius ginklus.
„Mes bijome ateiti į protestus, o šis įstatymas tik dar labiau padidins mūsų baimę, jei policijos nebaudžiamumas bus sustiprintas“, – sakė jis.
Praėjusį mėnesį per protestuojančių muzikantų susibūrimą buvo panaudotos ašarinės dujos.
Naujojo įstatymo projekto šalininkai, tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų partija, kuriai vadovauja viena pagrindinių pretendenčių į prezidento postą Marine Le Pen, teigia, kad būtina priimti įstatymą, pagal kurį būtų laikoma, jog policijos pareigūnai veikė gindamiesi. Taip esą būtų išvengta iškart po jėgos panaudojimo sekančio pareigūnų įtarimo panaudojus neproporcingą jėgą.
Aktyvistai tvirtina, kad toks įstatymas prilygtų „leidimui žudyti“, nes apsunkintų tyrimų pradėjimą ir dar labiau trukdytų patraukti saugumo pajėgas atsakomybėn. Tai ypač kelia nerimą šalyje, kurioje bylos dėl įtariamo policijos smurto retai pasiekia baudžiamąjį teismą.
Kiti protestuotojai įvairiose šalies vietose reikalavo geresnių mokymosi sąlygų, didesnių vaikų teisių arba tiesiog dainavo apie geresnę Prancūziją.
Pietvakarių mieste Bordo 72 metų Josette garsiai dainavo protesto dainą „Turiu dvi aistras: pučiamųjų orkestrus ir revoliuciją“.
„Mano vaikai nenorėjo, kad čia ateičiau. Tačiau esu labai dėkinga jaunimui, kad pradėjo šį judėjimą.“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
„Jie suteikia mums vilties tuo metu, kai atrodo, kad einame tiesiai į katastrofą – planeta vis labiau kaista, o kraštutinių dešiniųjų judėjimai vis mažiau slepia savo pažiūras.“
„Represijos yra nepriimtinos“
Remiantis naujausiomis apklausomis, Emmanuelio Macrono populiarumas yra žemiausias nuo tada, kai jis pirmą kartą tapo prezidentu 2017 metais. Vyriausybė turi labai mažai galimybių patenkinti protestuotojų reikalavimus, nes tuo pat metu stengiasi sumažinti valstybės skolą.
Apklausos rodo, kad kitų metų rinkimuose kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas gali užimti antrąją vietą, o centro dešinės politinėms jėgoms sunkiai sekasi iškelti vieną stiprų kandidatą.
Pietiniame Tulūzos mieste 28 metų Kenza, prieglobsčio teisės specialistė, pasmerkė vyriausybės reakciją į socialinius neramumus.
„Protestuotojų represijos yra nepriimtinos, juo labiau kai kalbama apie vaikus“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę teisininkai pareiškė, kad policijos smurtas per pastaruosius protestus sukėlė sunkių sužalojimų – žmonėms sužalotos rankos, pėdos, akys.
Šeštadienio demonstracijos iš esmės vyko taikiai, tačiau policija panaudojo ašarines dujas Paryžiuje, Bordo ir vakariniame Nanto mieste. Kai kuriais atvejais tai įvyko po to, kai pavieniai asmenys leido fejerverkus.
Vietos valdžios institucijų teigimu, Lione policijai teko įsikišti ir apsaugoti televizijos žurnalistų grupę, kurią užpuolė protestuotojai.
Profesinės sąjungos paskelbė apie naują streikų dieną antradienį. Jos atmetė vyriausybės pažadą padidinti minimalųjį darbo užmokestį 0,6 proc., pavadindamos šį pasiūlymą „trupiniais“.
Didžiausi pastarųjų savaičių protestai vyko praėjusios savaitės ketvirtadienį per profesinių sąjungų organizuotą streiką. Oficialiais duomenimis, tuomet visoje šalyje į gatves išėjo daugiau nei pusė milijono žmonių.