Slapta milijoninė schema: išaiškino, kas vyko JAV rinkimų užkulisiuose (1)

Telefoniniai robotai ir trumposios žinutės perspėjo, kad rinkimuose dalyvaujantys respublikonai esą išdavė konservatorių principus.

Politiniuose lankstinukuose Respublikonų partijos kandidatai buvo kaltinami remiantys liberalias politikos kryptis. Vietoje jų rinkėjams buvo siūloma balsuoti už mažai žinomus Libertarų partijos ar kitų trečiųjų partijų kandidatus, kurie buvo pristatomi kaip tikrieji konservatoriai.

Už šių žinučių stovėjo trys mažai žinomos politinės organizacijos, kurių nė viena neegzistavo iki šių metų, o viena jų buvo įkurta vos praėjusį mėnesį: „Our Heritage Matters“ „American Forge Coalition“ ir „Patriotic Duty Initiative“.

Nors jos veikė skirtingais pavadinimais, CNN išanalizuoti įmonių ir federalinių rinkimų dokumentai sieja visas tris organizacijas su tuo pačiu Solt Leik Sičio buhalteriu.

Aktyviausia iš jų – superpolitinių veiksmų komitetas „Our Heritage Matters“ – atsirado likus mažiau nei trims savaitėms iki rinkimų dienos. Organizacija pranešė 35-iose Atstovų Rūmų ir Senato rinkimų kampanijose išleidusi daugiau kaip 8,5 mln. JAV dolerių.

Tarp jų buvo ir dveji itin atidžiai stebėti rinkimai į Senatą, kuriuos galiausiai laimėjo demokratai.

Tokios išlaidos galėjo turėti didžiausią reikšmę kai kuriose itin atkakliose kovose dėl vietų Atstovų Rūmuose. Dviejuose tokiuose rinkimuose – vienuose Ohajuje, kituose Pietų Karolinoje – Libertarų kandidatas surinko daugiau balsų, nei siekė Respublikonų kandidato pralaimėjimo skirtumas.

Kadangi JAV federaliniai rinkimų įstatymai draudžia superpolitiniams veiksmų komitetams koordinuoti veiklą su kandidatais ar jų kampanijomis, Libertarų kandidatai, kuriuos sustiprino ši kampanija, beveik neabejotinai patys to nežinojo.

„Neturėjau nė menkiausio supratimo, kad visa tai vyko užkulisiuose“, – CNN sakė Thomas McMastersas, Libertarų kandidatas Ohajo 10-ojoje apygardoje. Jis buvo nuolat giriamas SMS žinutėse, kurias apmokėjo „Our Heritage Matters“.

CNN iš kovos su automatiniais skambučiais įmonės „Nomorobo“ gautomis žinutėmis nustatyta, kad vienoje jų rinkėjai buvo raginami „SUSTABDYTI liberalus ir netikrus respublikonus, kurie siekia ATIMTI MŪSŲ GINKLUS“. Joje T. McMastersas buvo giriamas kaip Antrosios pataisos teisių gynėjas ir raginama už jį balsuoti.

T. McMastersas liko trečias, surinkęs 8 906 balsus, o demokratė Kristina Knickerbocker Respublikonų kandidatą ir dabartinį Atstovų Rūmų narį Mike'ą Turnerį įveikė 4 938 balsų persvara.

„Jeigu jie tinkamai perduoda mano žinutę, aš neturiu problemų. Tačiau jeigu tikrasis tikslas buvo paremti Knickerbocker, jie turėtų privalėti pasakyti, kad ją remia“, – CNN sakė T. McMastersas.

Ši paskutinės minutės išlaidų kampanija atskleidžia vis labiau nepermatomą išorinio politinio finansavimo pasaulį, kuriame anoniminiai rėmėjai gali skirti milijonus dolerių įtemptoms rinkimų kovoms, neprivalėdami atskleisti, kas jie yra ar iš kur gavo pinigų.

Nuo 2010 m., kai JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje „Citizens United“ atvėrė kelią neribotam išoriniam politiniam finansavimui, superpolitinių veiksmų komitetų ir savo rėmėjų neatskleidžiančių ne pelno organizacijų įtaka JAV rinkimuose gerokai išaugo. Tokios grupės gali praktiškai per naktį atsirasti, išleisti didžiules sumas konkurencingose rinkimų apygardose ir vėliau išnykti taip ir neatskleidusios, iš kur gavo pinigų.

„OpenSecrets“ duomenimis, per 2026 m. kadencijos vidurio rinkimus tokios vadinamosios „tamsiųjų pinigų“ lėšos sudarė mažiausiai 1,47 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei 1,35 mlrd. dolerių, išleistų 2024 m.

CNN atlikta šimtų federalinių kampanijų finansavimo dokumentų, automatinių politinių skambučių, kampanijų lankstinukų ir rinkimų rezultatų analizė atskleidė paskutinės minutės išlaidų kampanijos mastą ir taktikas, kuriomis siekta atitraukti konservatyvius rinkėjus nuo Respublikonų kandidatų.

Organizacijos naudojo panašią taktiką: automatiniais skambučiais ir lankstinukais kaltino respublikonus atsisakius konservatyvių principų abortų, ginklų teisių ir imigracijos klausimais, o mažai žinomą Libertarų kandidatą pristatė kaip tikrąją konservatyvią alternatyvą.

„Šiais metais į JAV Senatą Minesotoje kandidatuoja tik viena konservatorė, ir jos vardas – Rebecca Whiting“, – teigiama viename CNN gautame „Our Heritage Matters“ automatiniame skambutyje.

Įraše, viename iš dešimčių CNN išanalizuotų skambučių, Respublikonų kandidatė į Senatą Michele Tafoya buvo kaltinama palaikanti liberalias pozicijas abortų ir ginklų teisių klausimais.

Tuo metu Libertarų kandidatė Whiting buvo pristatoma kaip konservatyvi alternatyva. M. Tafoya rinkimus pralaimėjo dviženklio skirtumo persvara.

Mičigano valstijoje kitame „Our Heritage Matters“ automatiniame skambutyje Respublikonų Atstovų Rūmų narys Tomas Barrettas buvo kaltinamas remiant platesnes valstybės vykdomo stebėjimo programas.

„Tokie policinės valstybės politikai kaip T. Barrettas pirmauja siekiant išplėsti valstybės vykdomą stebėjimą, ir jiems nerūpi, kad dirbtiniu intelektu paremtos didžiųjų technologijų bendrovės galėtų naudoti duomenų centrus, kad sektų kiekvieną mūsų žingsnį“, – teigiama įraše. T. Barrettas rinkimuose pralaimėjo siekį būti perrinktas.

„Our Heritage Matters“ pranešė išleidusi daugiau kaip 68 tūkst. JAV dolerių prieš jį.

Arizonoje „Our Heritage Matters“ politiniame lankstinuke buvo puolamas Respublikonų Atstovų Rūmų narys Juanas Ciscomani. Jame buvo naudojama Meksikos vėliavos nuotrauka, o politikas vadintas „Meksikoje gimusiu RINO“ ir kaltinamas naudojantis savo pareigas tam, kad „pirmenybę teiktų Meksikai“.

Ohajo 10-ojoje apygardoje vykusiuose rinkimuose, kuriuose kandidatavo M. McMastersas, Libertarų kandidatas Pietų Karolinos 1-ojoje apygardoje taip pat surinko daugiau balsų nei buvo Respublikonų kandidato pralaimėjimo skirtumas. Po „Our Heritage Matters“ apmokėtos intensyvios žinučių kampanijos Libertarų kandidatas Williamas Reeside'as gavo 5 351 balsą, o demokratė Nancy Lacore Respublikonų kandidatę Jenny Costa Honeycutt įveikė 3 352 balsų persvara.

Per kampaniją vienoje žinutėje W. Reeside'as buvo pristatytas kaip griežtas nelegalios imigracijos priešininkas. Joje teigta, kad jis yra vienintelis kandidatas, kuris kovotų su „nusikaltėlių nelegalų potvyniu“. Kita žinutė rinkėjus ragino nesirinkti tarp „dviejų blogų kandidatų į Kongresą“ ir vietoje to balsuoti už W. Reeside'ą kaip „America First“ konservatorių.

Kampanija taip pat apėmė kai kurias atidžiausiai stebimas kovas dėl vietų Senate, kuriose organizacija skyrė milijonus dolerių.

Kanzase „Our Heritage Matters“ pranešė išleidusi daugiau kaip 850 tūkst. JAV dolerių prieš Respublikonų senatorių Rogerį Marshallą ir dar 609 tūkst. dolerių vienam jo varžovui – Libertarų kandidatui Davidui Grahamui – paremti. Ajovoje organizacija pranešė išleidusi daugiau kaip 567 tūkst. dolerių prieš Respublikonų kandidatę Ashley Hinson ir beveik 716 tūkst. dolerių Libertarų kandidatui Thomasui Laehnui paremti.

Abiejuose rinkimuose laimėjo demokratai, nors abiem atvejais demokratų kandidatų pergalės persvara buvo didesnė už Libertarų kandidatų surinktų balsų skaičių.

T. Laehnas CNN sakė, kad bent trys organizacijos apmokėjo jo kandidatūrą remiančią reklamą, tačiau jis nežinojo, kas už jos stovėjo ar kokių tikslų siekė. „Nei aš, nei mano kampanija neprisiimame jokios atsakomybės už šiuos lankstinukus. Jie buvo išsiųsti be mano žinios ar leidimo. Manau, Kongresas turėtų priimti įstatymą, panaikinantį „Citizens United“ sprendimą ir uždraudžiantį bet kokį įmonių finansavimą mūsų rinkimuose“, – sakė jis.

Kai kurie išpuoliai buvo itin aštrūs.

„Jeigu esate krikščionis, turite kai ką žinoti“, – prasidėjo automatinis skambutis, nukreiptas prieš Marshallą. Jame teigta, kad Respublikonų senatorius, kuris yra gydytojas, pats atliko abortus. Marshallas neigė kada nors atlikęs abortus.

Tuo metu „Patriotic Duty Initiative“ taip pat platino automatinius skambučius, kuriuose Respublikonų kandidatai buvo kritikuojami dėl imigracijos, nacionalinio saugumo ir paramos veteranams. Kituose skambučiuose buvo remiami mažiau žinomi kandidatai.

Arizonoje „Patriotic Duty Initiative“ gyrė Libertarų kandidatą į Kongresą Jereme'ą Petersą už griežtą poziciją imigracijos klausimu ir ragino klausytojus paskambinti jam bei padėkoti už kovą siekiant apsaugoti sieną.

Pietų Karolinoje „Patriotic Duty Initiative“ puolė Respublikonų senatorių Darline Graham nacionalinio saugumo klausimu. „Jeigu nerimaujate dėl komunistinės Kinijos, nenutraukite skambučio“, – teigiama įraše, kuriame cituojama D. Graham: „Nacionalinis saugumas – ne mano sritis.“

„American Forge Coalition“ naudojo panašią taktiką politiniuose lankstinukuose. Pasak „Fox News“, organizacija taikėsi į Respublikonų kandidatus konkurencingose Atstovų Rūmų apygardose Niujorke, Pensilvanijoje, Ajovoje, Virdžinijoje ir Šiaurės Karolinoje, vaizduodama juos kaip nepakankamai konservatyvius, be kita ko, imigracijos klausimu.

Pensilvanijoje „American Forge Coalition“ platino lankstinukus, nukreiptus prieš Respublikonų Atstovų Rūmų narį Brianą Fitzpatricką. Jis buvo kaltinamas remiant „masinę amnestiją“ nelegaliai šalyje esantiems migrantams ir leidžiantis nusikaltėliams išvengti teisingumo.

Šie išpuoliai paskatino rinkimų dieną rinkėjus įspėti apie kampaniją. CNN gautose SMS žinutėse „American Forge Coalition“ ir „Our Heritage Matters“ buvo kaltinamos skleidžiant melagingą informaciją apie Respublikonų kandidatus ir taip siekiant sumažinti rinkėjų aktyvumą.

„Neapsigaukite“, – buvo įspėjama žinutėse, raginant rinkėjus balsuoti ir pateikiant telefono numerį, kuriuo esą buvo galima gauti pagalbą. CNN nustatė, kad numeris priklausė Bucks apygardos Respublikonų komitetui.

Federaliniai rinkimų dokumentai rodo, kad visos „Our Heritage Matters“ superpolitinių veiksmų komiteto deklaruotos nepriklausomos išlaidos buvo priskirtos dviem Delavere įregistruotoms bendrovėms, įkurtoms spalio 6 d., likus vos devynioms dienoms iki organizacijos registracijos federalinėse rinkimų institucijose. „Chase Grove LLC“ buvo nurodyta kaip maždaug 7,1 mln. dolerių išlaidų gavėja, daugiausia už skaitmeninę reklamą, o „Good Way Associates“ – maždaug 1,4 mln. dolerių už politinius lankstinukus, tekstines žinutes ir telefoninę reklamą.

Kitų dviejų organizacijų – „American Forge Coalition“ ir „Patriotic Duty Initiative“ – finansinė situacija gerokai neaiškesnė. Jos gegužę Delavere buvo įregistruotos kaip ne pelno organizacijos, ketinusios veikti pagal 501(c)(4) socialinės gerovės organizacijoms taikomas taisykles.

Skirtingai nei superpolitinių veiksmų komitetų atveju, nė viena iš šių organizacijų viešai nepateikė panašios informacijos apie su rinkimais susijusias išlaidas. Todėl sunku nustatyti, kiek visos trys grupės iš viso išleido siekdamos paveikti rinkimų į Respublikonų kandidatų naudai ar nenaudai, taip pat kas finansavo jų veiklą. Superpolitinių veiksmų komitetas savo rėmėjus turės nurodyti ataskaitoje iki gruodžio 3 d., praėjus visam mėnesiui po rinkimų.

Nors organizacijos veikė skirtingais pavadinimais, jas siejo bent viena dokumentais patvirtinta sąsaja. CNN gauti įmonių dokumentai rodo, kad Solt Leik Sičio buhalteris Mike'as McCauley gegužės 19 d., tą pačią dieną, Delavere įregistravo „American Forge Coalition“ ir „Patriotic Duty Initiative“.

M. McCauley į CNN prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė. To nepadarė ir nė viena iš organizacijų.

Organizacijos buvo įkurtos kaip ne pelno, akcijų neturinčios bendrovės, ketinusios veikti pagal 501(c)(4) socialinės gerovės organizacijoms taikomas taisykles. Tokios organizacijos paprastai neprivalo viešai atskleisti savo rėmėjų.

Po penkių mėnesių M. McCauley buvo nurodytas kaip „Our Heritage Matters“ iždininkas, kai spalio 15 d. superpolitinių veiksmų komitetas užsiregistravo Federalinėje rinkimų komisijoje – likus vos 19 dienų iki rinkimų dienos.

M. McCauley įmonė teikia apskaitos ir atitikties užtikrinimo paslaugas politinėms organizacijoms, o anksčiau yra dirbusi su Respublikonų partijos atstovais.

Nors dokumentai patvirtina, kad organizacijos turi bendrą sąsają, jie neparodo, ar jas siejo tie patys rėmėjai, politiniai strategai ar paslaugų tiekėjai ir ar jos koordinavo savo veiklą.

„Our Heritage Matters“ įkūrimo laikas lėmė tai, kad rinkėjai nuėjo balsuoti nežinodami, kas finansavo paskutinės minutės superpolitinių veiksmų komiteto kampaniją. Organizacija FEC užsiregistravo spalio 15 d. – praėjus vos dienai po to, kai baigėsi išankstinių kampanijų finansavimo ataskaitų teikimo laikotarpis.

Nors superpolitinių veiksmų komitetas privalėjo teikti informaciją apie reikalavimus atitinkančias nepriklausomas išlaidas tuo metu, kai jas patyrė, iki rinkimų dienos jis neprivalėjo pateikti pirmosios reguliarios finansinės ataskaitos, kurioje būtų nurodyti rėmėjai.

„American Forge Coalition“ ir „Patriotic Duty Initiative“ atveju situacija dar neaiškesnė ir tokia gali išlikti. Kadangi šios organizacijos buvo įkurtos ketinant veikti pagal 501(c)(4) socialinės gerovės organizacijoms taikomas mokesčių taisykles, jos paprastai neprivalėtų viešai atskleisti savo rėmėjų.

Todėl net ir pasibaigus rinkimų dienai vis dar nėra žinomas visas trijų organizacijų veiklos mastas ir žmonių, kurie ją finansavo, tapatybės.