Didžiulis protestas vyko sostinės Letnos parke. Pasak vieno pagrindinių protesto organizatorių, judėjimo „Milijonas akimirkų demokratijai“ atstovo Mikulášo Minářo, demonstracijoje dalyvavo apie 350 tūkst. žmonių.
Protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė atsisakytų savo ketinimų, ir reiškė susirūpinimą, kad A. Babišas ir jo koalicijos partneriai kelia grėsmę demokratijai.
Pagal vyriausybės planą šalies visuomeninis radijas ir televizija būtų finansuojami iš valstybės biudžeto, atsisakant dabartinės sistemos, pagal kurią gyventojai, namų ūkiai ir įmonės moka reguliarias įmokas. Visuomeniniai transliuotojai gautų maždaug 15 proc. mažiau lėšų nei dabar, todėl jiems galėtų tekti atleisti darbuotojų, mažinti laidų gamybos apimtis ir atsisakyti kai kurių programų.
Europą drebinančių protestų vaizdai: sukilo dėl brangaus būsto, DI centrų bei klimato kaitos
Pertvarkos kritikai teigia, kad ji suteiktų trijų partijų valdančiajai koalicijai galimybę perimti žiniasklaidos kontrolę, kaip tai padarė populistinės vyriausybės Slovakijoje, vadovaujant ministrui pirmininkui Robertui Fico, ir Vengrijoje, kai valdžioje buvo tuometinis premjeras Viktoras Orbanas.
„Nenorime Slovakijos scenarijaus“, – buvo rašoma viename protestuotojų plakate.
Susiję straipsniai
„Šalin rankas nuo žiniasklaidos“, – skelbė kitas.
Vyriausybė siekia paspartinti įstatymo priėmimą parlamente
Spalio 24 d. valdančioji koalicija netikėtai paspartino plano svarstymą parlamento žemuosiuose rūmuose. Valdančiųjų parlamentarai apribojo opozicijos pasisakymų laiką, o 4.36 val. ryto balsavo už tai, kad įstatymo projektas įveiktų pirmąjį iš trijų svarstymo etapų.
Kitą dieną tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš skubotą įstatymo projekto svarstymą, o lapkričio 3 d. visuomeninės žiniasklaidos darbuotojai surengė streiką. Jį, be kitų, palaikė profesinės sąjungos, universitetai, studentai, bažnyčios, menininkai, sportininkai ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Trečiadienį Europos Parlamente buvo aptariama žiniasklaidos laisvės ir teisinės valstybės padėtis Čekijoje. Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas pareiškė, kad nacionaliniai teisės aktai turi užtikrinti, jog visuomeninės žiniasklaidos finansavimas būtų grindžiamas skaidriais ir objektyviais kriterijais, taip pat garantuotų pakankamus, tvarius ir prognozuojamus finansinius išteklius.
Tačiau A. Babišas pažadėjo įgyvendinti pertvarką nepaisydamas protestų ir neigė, kad pokyčiai paveiks žiniasklaidos laisvę.
A. Babišas grįžo į valdžią Čekijoje po to, kai jo judėjimas ANO („Taip“) pernai laimėjo šalies rinkimus ir sudarė koaliciją su dviem nedidelėmis politinėmis jėgomis – prieš imigraciją pasisakančia ir prorusiška partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ bei dešiniąja partija „Automobilininkai už save“.
A. Babišas nepritaria kai kurioms svarbioms Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos ir migracijos politikos priemonėms, taip pat atmetė finansinės pagalbos Ukrainai ir garantijų ES paskoloms, skirtoms padėti jai kovoti su Rusijos invazija, galimybę.
Be to, A. Babišo vyriausybė sulaukė NATO sąjungininkių kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Protestuotojai taip pat pasmerkė vyriausybės gynybos politiką ir pareikalavo gynybos ministro Jaromiro Zunos, priklausančio partijai „Laisvė ir tiesioginė demokratija“, atsistatydinimo.